Kai Vilniuje kalba apie regionų stiprinimą, regionai išplėtę akis klausia: o jūs čia rimtai? Jūs buvote kada nors iš Vilniaus išvažiavę, miestelių ir kaimų mokyklas matėte? Ar atėjo į išmanias galvas tokia mintis, kad tie „stiprinami“ regionai nyksta, kad mažas mokyklas tenka uždaryti, nes jauni žmonės, šeimos keliasi į miestus (nes vaikams į mokyklą geriau pėstute eiti, o ne važiuoti 20 ar daugiau kilometrų). Štai nuo Sasnavos iki Marijampolės – 16 kilometrų, nuo šių mokslo metų, uždarius pagrindinę mokyklą, mažiams reikės o pa pa, o čia čia į mokyklėlę ne pėstute, bet mokykliniu autobusu važiuoti. Paskui grįžti. Būreliai? Čia jau priklausys nuo tėvų galimybių vežioti vaiką pirmyn-atgal.
Sasnavos mokyklos jau nebėra. Bet rizikinga situacija buvo ir Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijoje, kuri galėjo netekti galimybės formuoti trečiąją (11) gimnazijos klasę, nes iki reikiamo skaičiaus minėtoje klasėje trūko tik dviejų mokinių.
Tačiau staiga – permaina!
Rugpjūčio 14 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė išplatina pranešimą spaudai: „Vieneri demografinių svyravimų metai neturi nulemti gimnazijos likimo“. Jame rašoma, kad „mokyklose galės būti sudaroma mažesnė III ar IV gimnazijos klasė nei buvo numatyta anksčiau. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymu, Vyriausybė pakoregavo Mokyklų tinklo kūrimo taisykles“.
Nuo rugsėjo 1 d. mokyklos galės sudaryti III gimnazijos klasę mažesnę kaip 21 mokinys, jei praeitais mokslo metais toje mokykloje 8 klasėje ir I gimnazijos klasėje buvo ne mažiau kaip po 21 mokinį arba 8, I gimnazijos ir II gimnazijos klasėse besimokančių mokinių skaičiaus vidurkis buvo ne mažesnis kaip 21 mokinys. Mažiausias leidžiamas mokinių skaičius – 12. Numatyta, kad mažesnės klasės turės būti finansuojamos iš mokyklų steigėjų savivaldybių biudžetų.
– Manau, visi sutinkame, kad ugdymo kokybė yra labai svarbu, taip pat svarbu, kad mokiniai turėtų plačias galimybes rinktis dalykus, kuriuos gali mokytis gimnazijoje. Dažniau tai gali užtikrinti didesnės gimnazijos. Tačiau matydama tendencijas, kiek kokiais metais mokinių mokosi gimnazijose, priėmiau sprendimą, kad vieneri demografinio neatitikimo metai neturi nulemti gimnazijos likimo, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Vyriausybė taip pat įtvirtino galimybę bendradarbiavimo ir jungtinės veiklos sutartis sudaryti ne tik skirtingų, bet ir to paties tipo mokykloms, pavyzdžiui, dviem ar daugiau gimnazijų, tam tikram tikslui siekti ar veiklai plėtoti. Mokyklos turės galimybes efektyviau panaudoti mokyklų infrastruktūrą, mokymo priemones. Mokyklos, kurios, pavyzdžiui, neturi sporto salės, stadiono, laboratorijų gamtamoksliniam ugdymui, turės geresnes sąlygas mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti.
„Reikėjo įrodyti, kad esi“
Pasak Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijos direktorės Romos Raškevičienės, „mūsų gimnazija atitiko visus kriterijus, išskyrus šį, kiekybinį, dėl 21 mokinio. Dėkojame Liudvinavo bendruomenei, kuri surinko labai daug parašų, kad gimnazijos trečioji (11) klasė išliktų“.
Paklausta, kaip pavyko „gauti“ daugiau mokinių (būsimų vienuoliktokų), direktorė sakė, kad be darbo nieko nebūna:
– Padarėme viską, kas įmanoma, kad išsaugotume III gimnazijos klasę. Malonu, kad mokiniai ateina pas mus mokytis – dabar turėsime 22 vienuoliktokus. Džiaugiamės, kad bendras mokinių skaičius gimnazijoje išliko toks pat, kaip ir praėjusiais mokslo metais, kad užpildytas Ikimokyklinio ugdymo skyrius. Žinoma, migracija vyksta nuolat – vieni ateina, kai kas išeina į Profesinio rengimo centrą ar į kitas mokyklas. Mokykloje yra viskas, ko reikia šiandieniniam mokinių ugdymui. Džiaugiamės, kad iki mokslo metų pradžios atidarysime kapitališkai atnaujintą valgyklą.
Direktorės R. Raškevičienės teigimu, gimnazijos infrastruktūra bus toliau tobulinama, kad mokiniams čia būtų jauku ir saugu.
Geras, bet pavėluotas sprendimas
Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoja Agnė Pavelčikienė, paklausta, kaip reaguoja į naują ministerijos „parėdymą“, sakė, jog „šis (bijau, kad laikinas), bet nors toks sprendimas džiugina. Ir tuo pat metu su nerimu, bet ir su viltimi laukiame naujos valdžios ir naujų sprendimų šį rudenį. Šiais mokslo metais nei buvęs sprendimas, nei dabar ekstra pakeistas, pokyčių nepadarys, o kaip bus kitais metais – neaišku. Manau, kad šis ministerijos sprendimas, nors ir geras, bet labai pavėluotas. Gimnazistai (kuriuos ši reforma lietė) jau pavasarį turėjo ieškoti, kur mokytis į III gimnazijos klasėje, o ne rugpjūčio viduryje sužinoti, kad visgi klases bus leista formuoti. Klasių komplektai pagal įstatymą turi būti tvirtinami pavasarį, patikslinami rugpjūčio mėnesį“.
A. Pavelčikienė sako, kad Liudvinavo vienuoliktokų klasės finansavimo problemą savivaldybė siūlėsi spręsti skirdama trūkstamą sumą iš biudžeto. „Bet tuomet nebuvom išgirsti“, – sakė vicemerė.
Plutiškių gimnazija kol kas rami
Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Ina Živatkauskienė, paklausta, ar Plutiškių gimnazijai teko / tenka sukti galvą dėl mokinių skaičiaus ir perspektyvų, atsakė, kad jiems šis klausimas neaktualus: Plutiškių gimnazija III klasėje turi 24 mokinius.
Telieka palinkėti mūsų mažosioms miestelių gimnazijoms išlikti. Švietimo pertvarkos liečia tūkstančius žmonių, jaunosios kartos likimus, pedagogų, beje, taip pat. Be to, dar kainuoja ir daugybę pinigų. Norėtųsi, kad optimizavimo, politikavimo vajus nenubrauktų dešimtmečių darbo. Daugelis mokyklų buvo renovuotos iš ES lėšų, pritaikytos šiandienos reikalavimams. Ir ką – viskas veltui, uždarom, nes pritrūko mokinių (čia – vis dar apie Sasnavos mokyklos atvejį)? Tai tikrai neprideda motyvacijos skirti savo energiją ir darbą Lietuvai ir gimtajam regionui, kuriame gyveni.
Komentarai nepriimami.