Vienas aktyviausių vežėjų, gabenančių iš girtų vairuotojų konfiskuotas mašinas į Ukrainą, yra Mažeikių rajone vaikystę praleidęs Gundars Vyšnauskis. Vyras paramą kariaujančiai šaliai jau vežė daugiau kaip 80 kartų. 55 metų Gundarui tai buvo labai nuostolinga, nes beveik neliko laiko dirbti kranininku Rygos jūrų uoste. Ten, anot Gundaro, vyrauja rusakalbiai, dalis jų ir toliau nesimoko latvių kalbos, šneka tik rusiškai. Sužinoję apie jo išvykas į Ukrainą jie ėmė kreivai žiūrėti, tačiau Gundaro tai neišgąsdino.
Eldoradas BUTRIMAS
– Nuvykęs pirmus kartus į Ukrainą ir pamatęs okupantų padarytas baisybes, taikių gyventojų kančias, supratau, – privalau Kyjivui padėti, nes nenoriu, kad tie patys užpuolikai ateitų gąsdinti mano anūkų, – sakė vyriškis.
Gundaras apgailestavo, kad nemoka lietuviškai, mat iš Mažeikių rajono kilęs tėvas, atlikdamas karo tarnybą Rygoje, įsimylėjo jo mamą latvę ir ten pasiliko, sūnaus kalbėti lietuviškai nemokė. Kai vaikystėje vasaromis viešėjo pas senelius, senelis irgi bendravo su juo latviškai, nes prieškaryje uždarbiavo Liepojoje ir buvo išmokęs šios šalies kalbą.
Pasak G. Vyšnauskio, Latvijoje parama Ukrainai išsivystė spontaniškai, kiek kitaip nei Lietuvoje. Čia nebuvo vienos stiprios organizacijos, kaip „Geltona//Mėlyna“ Lietuvoje, kuri paramą vežė nuo 2014 metų. Latvijoje nuo 2003 metų veikia įmonė „Ziedot.lv“, kuri vienu metu skelbia daugybę lėšų rinkimo akcijų ir pinigus perveda jas inicijavusioms organizacijoms. 2022 metų vasarį Ukrainoje prasidėjus didžiuliam karui, „Ziedot.lt“ ėmė reklamuoti paramą Ukrainai vežančias organizacijas ir rinko joms lėšas.
Pavyzdžiui, organizacija „Stand with Ukraine“ per „Ziedot.lv“ paskelbė 29 skirtingas lėšų rinkimo Ukrainai akcijas ir surinko daugiau kaip tris milijonus eurų. Organizacija prašo aukoti karinei formuotei „Azov“, sugriautai vaikų ligoninei „Achmadit“, skraidyklių ir planšečių pirkimui Černigovo regiono moksleiviams, paramai galūnių netekusiems kariams.
Daugiau kaip puse milijono eurų per „Ziedot.lv“ buvo paremta organizacija „Twiterakonvojs“, kuri užsiėmė mašinų kariams vežimu. Ši organizacija karo pradžioje paragino tautiečius dovanoti frontui automobilius.
atvijos žmonės atidavė jai apie 2,5 tūkstančio mašinų. Dar 400 automobilių šiai organizacijai perdavė teismai, konfiskavę juos iš vairuotojų, kurių kraujyje buvo nustatyta daugiau, kaip 1,5 promilės alkoholio.
G.Vyšnauskis daugiausia mašinų vežė būtent „Twiterakonvojs“ prašymu, tačiau pastaruoju metu vis dažniau gabena ir „Ganta fonds“ automobilius. Pastarąjį kartą Gundars su bičiuliais į Ukrainą nuvežė septynis greitosios pagalbos automobilius, dvi lengvąsias, sunkvežimį ir stomatologijos kabinetą ant ratų.
– Ukrainai paramą vežti nusprendžiau antrą karo dieną – 2022 vasario 25-ąją. Supratau, kad negaliu likti nuošalyje, sužlugsiu kaip žmogus, jeigu ignoruosiu vidinį balsą, kuris sakė ir sako toliau, kad privalau padėti, – kalbėjo keturiasdešimtmetis „Ganta Fonds“ įkūrėjas Artūrs Kristlibs.
Logistikos įmonėje dirbęs vyras pagalvojo, kad savo žinias apie krovinių gabenimą bei dokumentų tvarkymą, deklaravimą, jis gali panaudoti veždamas paramą į Ukrainą. Fondą įkūrė kartu su trejais metais vyresniu ir taip pat logistikos srityje dirbusiu Aigaru Losu. „Per dvejus su puse metų paramos nuvežėme beveik už šešis milijonus eurų, ją gabename į 65 vietoves. Vežame reikalingus daiktus tiek civiliams, tiek kariams. Esame viena iš didesnių tokios rūšies organizacijų Latvijoje“, – aiškino Aigaras.
Fondas sutelkęs apie pusšimtį aktyvistų, turi užmezgęs gerus ryšius su emigracijoje gyvenančiais latviais bei Šiaurės Airijos organizacija „MedAid4Kids“. Pastaroji kas mėnesį duoda konteinerį medicinos priemonių bei kitokių reikmenų, kuriuos reikia patiems parsivežti iš šios šalies ir atsirinkti, kas tinka vežti į Ukrainą. Parsigabenti reikia ir paramą iš vieno Švedijos fondo, kuriam vadovauja emigrantas rygietis.
36 metų rygietė, dviejų paauglių mama Gunita Lazdina, padovanotus automobilius į Ukrainą nuvairavo jau dvylika kartų, o 49 metų Uogrės miestelio gyventojas Renars Kurlovskis tokių kelionių turėjo jau daugiau kaip šimtą. Jis – paramos gabenimo rekordininkas Latvijoje. Inžinieriaus mokslus baigęs ir nuosavą įmonę turintis Renaras pagalbą vežti į Kyjivą pradėjo prieš dešimtmetį, vos kilus karui Donbase.
– Keturiolika metų tarnavau Latvijos kariuomenėje jūreiviu, du kartus dalyvavau misijose Kosove, kur susibičiuliavau su vienu taikdariu ukrainiečiu. 2014 metais kilus karui Donbase, susirašėme su juo. Sužinojęs, ko trūksta ukrainiečiams, nusprendžiau padėti. Ėmiau rinkti paramą ir ją vežti, nes tuo metu buvau savanorių šaulių organizacijos „Zemessardze“ narys, – pasakojo Renaras.
„Ganta fonds“ bendradarbiauja su lietuvišku paramos fondu „Pagalbos sparnas“. Pastarąjį kartą abi organizacijos į Kyjivą per Lenkiją vyko vienoje kolonoje. „Pagalbos sparno“ mašinų kolonos priekyje važiavo fondo įkūrėjas Algirdas Stonys, vienos didžiausių bei pažangiausių Lietuvos IT kompanijų „TeleSoftas“ vadovas.
Lietuviškas fondas įsikūrė gerokai anksčiau nei latvių, nes paramą Ukrainai pradėjo vežti dar 2014 metais. Fondo veiklai susivienijo trys didžiausios Lietuvos IT įmonės – NFQ, „HomeToGo“ ir „TeleSoftas“, todėl „Pagalbos Sparnai“ kaip paramą veža ir savo pačių gaminamą įrangą. Šį kartą buvo nugabenta 120 naujos kartos modernių skraidyklių, vėliau jų bus padovanota dar 800.
– Palaikome ryšį ir su vienu Estijos paramos fondu, nepaprastai džiaugiuosi, kad Ukrainai Baltijos šalys padeda vieningai, – sakė A.Stonys.
Komentarai nepriimami.