Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje gausiai susirinkusiems marijampoliečiams – besidomintiems istorija, kariams, šauliams – pristatyta knyga ir paroda, plačiai ir išsamiai nušviečianti dar vieną skaudų mūsų tautos istorijos puslapį. Kaip sakė pradėdama renginį Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus vyresnioji muziejininkė Dalė Naujalienė, esame patyrę ne tik sovietinį, bet ir nacių okupacijos genocidą, palietusį mūsų tautą, o taip pat – Lietuvoje gyvenusius žydus ir kitų tautybių žmones.
Dr. Arūnas Bubnys sakė, kad šia knyga anaiptol neišsėmė skaudžios ir kartais primirštamos temos.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovas dr. Arūnas Bubnys pristatė savo knygą „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“. „Džiaugiuosi, kad prisimename visų totalitarinių režimų aukas – daugybės nukentėjusių lietuvių pavardžių nežinojome, kitų gal nežinome ir dabar, nes archyvai sunaikinti. Tai buvo paprasti, niekuo nenusikaltę žmonės: darbininkai, žemdirbiai. Ten pakliūdavo ir darbams į Vokietiją išvaryti – už „nusikaltimus“, menkiausius pažeidimus į koncentracijos stovyklą siųsdavo dviems mėnesiams persiauklėti. Kai kurie neišgyvendavo tiek laiko…
odėl įvairiuose šaltiniuose randame skirtingus skaičius tiek apie ten patekusius, tiek apie žuvusius. Pats šia tema ėmiau domėtis 1992-aisiais, o 2023 metais buvo minimos 46 lietuvių inteligentų įkalinimo Štuthofo konclageryje 80-osios metinės. Ši knyga skirta prisiminti ir pagerbti ne tik juos, bet ir visus Štuthofe kalėjusius, žuvusius lietuvius. Ir ne tik – manoma, kad šioje stovykloje buvo apie 10 tūkstančių žydų iš Lietuvos.“ Nuo karo pradžios iki 1945 metų gegužės 9-osios veikusioje Štuthofo koncentracijos stovykloje (nepilnais duomenimis) kalėjo apie 120 tūkstančių žmonių, apie 80 tūkstančių žuvo…
Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parodą „Dievų miške. 46 lietuvių inteligentų grupė Štuthofo koncentracijos stovykloje“ pristatė LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė. Tai praėjusiais metais parengta kilnojamoji paroda, skirta 1943 metų kovo 16–17 dienomis gestapo suimtų ir į Štuthofo koncentracijos stovyklą išvežtų 46 lietuvių inteligentų grupei atminti. Parodoje nuosekliai išdėstyti istoriniai faktai nuo nacistinės okupacijos Lietuvoje pradžios 1941 metų birželį iki Štuthofo koncentracijos stovyklos evakuacijos 1945 m. sausį ir mirties žygio, kurio daugelis kalinių, deja, nebaigė. Iš 46 1943-aisiais suimtų iškilių lietuvių vienuolika nebesugrįžo.
Ramunė Driaučiūnaitė sakė, kad sudėtinga vaizdu parodyti tuos dalykus, apie kuriuos kalbame ir rašome: kai pradedi gilintis, daug kas pasikeičia. „Rengiant tokias parodas apima pasididžiavimas ten išgyvenusiais žmonėmis – galime tik stebėtis, kad Balys Sruoga, pats buvęs ant mirties slenksčio (jį išgelbėjo kitų rūpestis), sugebėjo visa, ką išgyveno, aprašyti vaizdinga lietuvių kalba, kalbėti su sarkazmu. Kai „Dievų mišką“ skaitome mokykloje, vargu ar galime suvokti esmę, su patirtimi ateina gilesnis suvokimas.
Šios knygos iliustracijos panaudotos ir parodoje. Ieškojome medžiagos muziejų fonduose, padėjo Štuthofo stovyklos muziejus. (Jis yra Štutove, apie 30 km nuo Gdansko, karo metu ši vietovė priklausė Vokietijai – N. L.) Ši knyga, kaip ir Stasio Ylos „Žmonės ir žvėrys“, kitos padeda mums suvokti to, kas vyko, baisumą, rengiant parodas jos be galo vertingos. Smagu matyti, kad jūsų muziejus turi šias knygas ir čia eksponuoja.“
Ekspozicijoje randame visas 46 šviesuolių pavardes su kalinio numeriais, tarp jų ir penki marijampoliečiai. Tai – Ignas Budrys, Antanas Januševičius, Zigmas Masaitis, Leonas Puskunigis ir Juozas Valenta. Bendrame ekspozicijos fone išskirta kunigo Alfonso Lipniūno asmenybė: dabar vyksta byla dėl jo paskelbimo palaimintuoju. R. Driaučiūnaitė atskleidė šio kunigo dvasinę stiprybę, baisiomis sąlygomis palaikant kitus, teikiant jiems vilties ir akcentavo, kad labai svarbu vieniems kitus palaikyti. „Stipriesiems mažos tautos nerūpi, jas išsaugo tik susitelkimas. Tik jis, atsakomybė mus gali išgelbėti. Nepalikite šalia esančio.“
Renginyje dalyvavusi LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnioji patarėja Aldona Jakavonienė pasidžiaugė pristatoma knyga bei kalbėjo apie kitus leidinius, tarp jų – apie Juozo Banionio „Dipukų gyvenimo pėdsakais“, itin vertinamą istorikų bendruomenės. Ji taip pat pakvietė į Seime 26 d. vyksiančią parodą, skirtą Jonui Žemaičiui-Vytautui bei filmo peržiūrą.
Paroda Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje (Vytauto g. 29) bus eksponuojama iki metų pabaigos.
Komentarai nepriimami.