„Gyvenimą galima ne tik nugyventi, bet ir išsiuvinėti“. Tai vienos bibliotekos skaitytojos pasakyti žodžiai, kuriais geriausiai galima apibūdinti sasnaviškės Teresėlės Sinkevičienės darbų parodą „Išsiuvinėtas gyvenimas“.
Rengėjų nuotraukos
Labai ilgai kalbinta ją surengti siuvinėtoja vis atsisakydavo: „…neduok Dieve, o jei kas nors pastebės ne taip sudėliotą kryželį“, „…tai gal palaukim 90-mečio…“. Tačiau iniciatyvūs moters vaikai nusprendė surengti mamos darbų parodą šį rudenį ir į biblioteką atkeliavo daugybė estetiškai įrėmintų siuvinėtų paveikslų. O gyvenimas pakoregavo ir parodos atidarymo datą – paroda pristatyta per 89-ąjį gimtadienį.
Ne vienas skaitytojų, užsukęs į biblioteką pasikeisti knygų, matydamas ruošiamą parodą, aikčiojo iš nustebimo: „Pasaka!“. Taip gimė parodos atidarymo scenarijus apie mergaitę, kuriai vaikystėje mama skaitė pasaką apie princesę, mėgusią siuvinėti. Ta pasaka tikriausiai taip įstrigo į širdį, kad ir pati Teresėlė pradėjo siuvinėti…
Paroda sudėliota taip, kad viskas sukasi apie svarbiausią paveikslą, kurio fone – siuvinėjanti moteris. Čia ir svajonių paukščiai, ir pirmoji meilė, ir jaunystės žirgai, namas, apsuptas žydinčio sodo, spalvoti vaikų sapnai. Visko tiesiog neišpasakosi, reikia pamatyti. Bet gausybei į parodą susirinkusių žmonių – kaimynų, draugų, svečių iš Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Selemos – teko kalbėti apie eksponuojamus paveikslus. Nes išradinga bibliotekininkė Aušra Valaitienė kiekvienam įteikė po spalvotą kortelę, kuriose iš paveikslų išrinktos „citatos“.
Pasirinkus vieną paveikslėlį-citatą, reikėjo susirasti, iš kurio jis paveikslo ir išsakyti savo emociją. O emocija paliesdavo kitą žmogų, dar kitą – ir taip visi „išsiuvinėjo“ dar vieną paveikslą su daugybe geležinkelio bėgiais nuvažiuotų kilometrų į tremtį (ir net du kartus), su jauniausios sesers prisiminimais iš gyvenimo Sibire, su Teresėlės vaikų išdaigomis ir istorija, dėl ko kentėjo kaimynų karvė (nors ji tai nieko blogo nepadarė!). Ir apie paprastą inteligentiškos, ramios, kuklios moters atsakymą į klausimą „Kaip gyveni, močiute?“ „Ai gerai, vaikeli. Viskas gerai, vaikeli“. O tie, kas pasirinko gėles, savo nuostabius žodžius sudėjo į gražiausias gyvų gėlių puokštes. Jų, kaip ir Teresėlės paveiksluose, buvo išties labai daug.
„Kad jūsų rankos visada turėtų ką apglėbti, kad nepavargtų tiek, kiek reikės, kad širdis turėtų dėl ko džiaugtis, o akys matytų tai, ką norite matyti“, – tokie gražūs ir prasmingi žodžiai ūkanotą sekmadienio popietę šildė parodos autorės Teresės Sinkevičienės siuvinėtų darbų parodos atidarymą Sasnavos bibliotekoje.
Užsukite ir jūs pasigrožėti. O gal netyčia pavyks surasti tą ne taip sudėliotą kryželį?..
Roma KARČIAUSKIENĖ, bibliotekos skaitytoja
Tai mano promočiutė aš ją labai myliu,bet negaliu pažiūrėti šios parodos ant kiek ir norėčiau,nes gyvenu labai toli.Bet aš tikiu kad ten labai gražus isiuvynėti paveikslai.Tai mano promočiutė ir aš ją labai didžiuojuosi tokiu talantu.