Naujosios Vyriausybės programoje numatoma suteikti daugiau strateginės svarbos žemės ūkiui, siekti stiprinti jo konkurencingumą, užtikrinti tvaresnį maisto produkcijos gamybos procesą bei didinti šviežių produktų prieinamumą Lietuvos gyventojams. Naujasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas įsitikinęs, kad žemės ūkis turėtų būtų pripažintas strategiškai svarbiu sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti.
„Žemės ūkis yra lygiai taip pat svarbus kaip ir, pavyzdžiui, gynybos sektorius, nes maistas yra pagrindas, kuris patenkina žmogaus fiziologinius poreikius. Mes manome, kad tai yra tos pačios gynybos dalis ir žiūrint iš nacionalinio saugumo perspektyvos tai yra labai svarbu“, – praėjusią savaitę LRT radijui kalbėjo I. Hofmanas.
Beje, jei ankstesnės Vyriausybės ministras Kęstutis Navickas ūkininkų buvo vadinamas „pelkių ministru“ (dėl ministerijos sprendimų skirti paramą pelkėms, o ne ūkininkams), tai visai gali būti, kad Ignas Hofmanas taps „maisto ministru“, nes jau nuo pirmųjų darbo dienų kalba apie maisto tiekimo grandinių svarbą, maisto rezervo kaupimo sistemą.
O kokie ūkininkų lūkesčiai? Ko jie tikisi iš naujojo ministro? Šį klausimą pateikiau pašnekovams. Taip pat pasiteiravau, kokie buvo praėjusieji metai mūsų krašto ūkininkams.
Zina Prajarienė, Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja:
– 2024-ųjų derliai buvo gerokai mažesni nei ankstesniais metais. Praėjusieji metai mūsų krašto (kaip ir visos Lietuvos) ūkininkams buvo išskirtiniai aukšta oro temperatūra ir neįprastai sparčiu augalų augimu ir brendimu. Skirtingai nuo kitų regionų, mus aplenkė derlių naikinančios liūtys ir audros. Vis tik derliaus rekordų nebuvo: žieminių javų ir rapsų derlius buvo vos didesnis už vidutinį, o vasariniai augalai nukentėjo nuo sausros.
2024 metais turėjome net tris žemės ūkio ministrus. Keletą mėnesių dirbęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius suteikė ūkininkams šiokių tokių palengvinimų: sustabdė tręšiamųjų produktų, augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos, atliktų ūkio darbų žurnalų patikras. Siekiant žemės ūkio subjektams sumažinti administracinę naštą, buvo peržiūrimi teisės aktai.
Prieš keletą savaičių žemės ūkio ministru tapęs Ignas Hofmanas prieš tai ėjo Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko pareigas, valdė 250 ha ploto ūkį Radviliškio rajone. Seimo kaimo reikalų komitetui vadovaus mūsų kraštietis ūkininkas Kęstutis Mažeika. Visos ūkininkų problemos dabartinės valdžios vyrams žinomos, patirtos ir išgyventos, todėl žemdirbiai tikisi administracinės naštos mažinimo, protingų ir laiku priimamų sprendimų, abipusio bendradarbiavimo.
Darius Kuprelevičius, Kalvarijos sav. Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas, ūkininkas:
– Orai pernai nelepino, bet išsikapstėme. Gamta tikrai turėjo įtakos 2024 metų derliui: Kalvarijos savivaldybė buvo paskelbta sausros zona. Taigi žalos ūkininkams pridarė. Asmeniškai mano rapsai tikrai nukentėjo: iš ha prikūliau tik maždaug po dvi tonas (paprastai prikuldavau apie tris). Pernai mūsų savivaldybėje daugiausia buvo auginama žieminių kviečių (apie 6000 ha). Jų derlingumas – apie 6 tonos iš ha, jie ir buvo pelningiausi. Vasarinius kviečius pernai pasėjau kovo 26 d., jie irgi užaugo gana gerai – prikulta iš hektaro maždaug po 5 tonas.
Ko tikimės iš naujojo ministro? Vienareikšmiškai: paprastesnio pasėlių deklaravimo. Taip pat noriu pasakyti, kad žemės ūkio skyriams išlaikymą skiria Žemės ūkio ministerija – ne tik darbuotojų atlyginimams, bet ir skyriams deleguotoms funkcijos vykdyti: melioracijos sistemoms išlaikyti, remontuoti, rekonstrukcijoms. Tačiau drenažo sistemoms atnaujinti pinigų reikia kur kas daugiau nei skiria ministerija. Tai kas neleis tikėtis, kad lėšos šiai sričiai būtų padidintos?
Edmundas Laukaitis (Kazlų Rūdos sav., Plutiškės):
– Metai buvo vidutiniški, be didelio pliuso. Gamta mūsų kraštui buvo gana palanki – mus aplenkė didelės liūtys ir škvalai. Pastebėjome, kad ankstėja pjūties laikas – pernai kombainu į laukus išvažiavau liepos 10-ąją, niekada anksčiau to nėra buvę (anksčiausiai būdavo liepos 21 d.). Galbūt didžiausia gamtos problema – nebėra žiemų. Jei bus tokie orai, tuoj pradėsime du derlius auginti.
Tokios, kaip dabar, žiemos naudingos tik kenkėjams, jiems nesunku išgyventi („vabalams“ pakenkti galėtų nebent 30 laipsnių šaltis). O mes turime vis mažiau preparatų, kuriais galėtume juos naikinti. Štai rapsams neturime jokių Lietuvoje registruotų sisteminių preparatų, kad tam tikroje augalų brendimo stadijoje „susitvarkytume“ su kenkėjais. Turime tik kontaktinius: nupurški jais lauką, vabaliukai nuskrenda, o netrukus vėl atskrenda ir graužia pumpurus. Sėjame rapsus, bet žinome, kad dalies derliaus neturėsime. O už pusšimčio kilometrų ūkininkaujantys kaimynai lenkai turi registruotų preparatų. Kodėl Europos Sąjungoje nevienodas reglamentavimas? Todėl, kad jie yra Pietų Europa, o mes – Rytų Europa. Be to, pas mus labai aukšti gamtosauginiai reikalavimai. Visiems Lietuvos ūkininkams ši problema aktuali. Gal naujasis ministras atkreips į tai dėmesį? Pavyzdžiui, man nuostolingiausia kultūra ir buvo rapsai – pavasario šalnos juos nušaldė, prastesnėse žemėse net nekūliau. Ir pupų derlius buvo menkas – 1-1,5 tonos iš hektaro. Situaciją „ištempia“ žieminiai maistiniai kviečiai, bet vien kviečius auginti negalima: reikia sėti bent keturias kultūras, ir nė viena jų negali viršyti 50 proc. pasėlių.
Ko tikiuosi iš naujos valdžios? Kad „atpalaiduotų“ platesnį insekticidų spektrą (kad bent du sisteminiai insekticidai būtų registruoti Lietuvoje). Ir kad patys galėtume nuspręsti, kada ir kurioje stadijoje juos geriausiai naudoti. Taip pat norėtųsi, kad būtų stabilizuota rinka. Pasaulinės grūdų rinkos kainos priklauso ir nuo geopolitinės situacijos, nuo karo Ukrainoje. Tikimės, kad situacija pagerės.
Paklaustas, kada pradės šių metų darbus, Edmundas sako, kad technika jau ruošiama naujam sezonui, ir laukus spėjo apžiūrėti – jie visai gražiai atrodo.
Darius Tamošaitis (Marijampolės sav. Valavičių k.): „Naujasis ministras žino ūkininko duonos skonį.“
Pakalbintas Darius sakė, kad praėjusieji metai buvo vidutiniški – tiek kalbant apie derlingumą, tiek apie supirkimo kainas. Štai dėl gamtos kaprizų pavasarį (pusantros savaitės lijo) teko atsėti dalį cukrinių runkelių, ir tai Tamošaičiai darė jau antrus metus iš eilės. Bet užtat runkelių cukringumas buvo puikus – net 19,5 proc. Apsimokėjo auginti ir žieminius kviečius, rapsus, o štai vasariniai miežiai neužderėjo – prikūlė vos po 3 tonas iš ha (ankstesniais metais derlingumas būdavo 5–6 tonos iš ha). Tamošaičiai nebuvo sudarę išankstinių sutarčių, tai papuolė į „viduriuką“ ir pagal derlingumą, ir pagal pelningumą.
Darius, kalbėdamas apie buvusios Vyriausybės ministrą Kęstutį Navicką sakė, kad jo vadovavimo laikotarpiu reguliuota, kada sėti, kada pjauti. Juk ūkininkas, sako pašnekovas, pats mato, kada jo žemė pasiruošusi priimti sėklą, o kada – atiduoti derlių. Ir dar – tie nesibaigiantys įvairių žurnalų pildymai:
– Grįžti po darbų dešimtą valandą vakaro, pavalgai, nusiprausi ir vidurnaktį sėdi pildyti žurnalų, – sako D. Tamošaitis. – K. Navicką pakeitęs Kazys Starkevičius kiek spėjo, tiek palengvino ūkininkų dalią, bent jau dėl tų žurnalų pildymo. Galbūt „kaip savas“ bus ir naujasis ministras bei pats ūkininko duonos skonį žinantis Ignas Hofmanas.
Komentarai nepriimami.