Kai kiemai, gatvės tampa ledo keliu

Kas antras šalies gyventojas (54 proc.) šaltuoju metų sezonu yra paslydęs ir dėl to patyręs sumušimą ar rimtą traumą. Tokią statistiką atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas. Pasak ekspertų, su paslydimais susijusių traumų įprastai daugiausia fiksuojama sausio ir vasario mėnesiais, todėl vaikštant lauke itin svarbu būti atsargiems ir pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu.

Sausio 14-osios, antradienio, rytas buvo būtent toks, kai labai nesunkiai galėjai parkristi, susimušti, ką nors susilaužyti. Šalies gydymo įstaigas užplūdo pacientai, patyrę įvairių traumų.

Lijundra prasidėjo prieš septintą

Ankstėliau antradienio rytą atsikėlę Marijampolės savivaldybės gyventojai fiksavo, kad iš dangaus kristi lietaus lašai, kurie pasiekę žemę sušalo, pradėjo prieš septintą valandą. Vykstantiems į darbus ir mokyklas ar kitais reikalais šaligatviai, kiemai, mažiau važinėjamos gatvės ir gatvelės jau buvo tapusios ledo keliu. Ypač kentėjo pėstieji, nes nuošalesnėse gatvėse šaligatviai nebuvo pabarstyti.

Buvo slydusių ir parpuolusių, susimušusių ir net galūnes susilaužiusių gyventojų, kuriems prireikė rimtesnės medikų pagalbos.

Marijampolės ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje iki pietų tądien apsilankė dešimt pacientų, patyrusių įvairias traumas. Visų istorijos panašios: ėjo, slydo, pargriuvo. Daugiau nukentėjo vyresnio amžiaus pacientai. Pagalbos taip pat prireikė dviem vaikams.

Pasak skyriaus vedėjo Adomo Kuliavo, nuo pat ankstyvo ryto iki pietų antradienį ligoninėje sulaukta daugiau pacientų negu įprastai. Daliai jų konstatuoti sumušimai, patempimai ir netgi lūžiai. Du gyventojai krisdami susilaužė rankas, jiems teko uždėti gipsą. Kitiems pakako įtvaro, nuskausminamųjų ir konsultacijos, kaip gydytis toliau.

Kaip išvengti tokių traumų

Akivaizdu, kad neprognozuojamų žiemos orų ir nepatogumų neįmanoma išvengti, tad belieka ieškoti būdų, kaip apsisaugoti nuo traumų.

Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus vadovo teigimu, išgirdus orų prognozes ar pranešimus, kad lauke lijundra, labai slidu, būtina planuoti savo keliones. Vyresnio amžiaus žmonėms, ir ne tik, jeigu nėra būtinybės, esant tokioms slidumoms, iš namų geriau iš viso nekelti kojos. Jeigu būtina, tuomet laiko kelionei pėsčiomis privalu nusimatyti daug daugiau, kad nereikėtų skubėti, galėtumėte eiti lėtai, mažais žingsniukais. „Pirmasis atsargumo veiksnys – avalynė. Ji neturi būti slidi, lygiais padais. Tokiu oru geriausiai tinka batai gruoblėtais ar neslystančiais padais, kurie geriau sukimba su gatvės ar šaligatvio paviršiumi.

eigu batų padai slidūs, užsidėkite specialius apkaustus. Judėti reikia lėtai ir atsargiai, stebėti kelio trajektoriją, jeigu tik įmanoma, rinktis tas gatves, kurios būna pabarstytos, vengti slidžių, ledu pasidengusių šaligatvių“, – sakė A. Kuliavas.

Skubiosios medicinos pagalbos gydytojas pastebi, kad dažniausiai per slidumas žmonės susilaužo rankas, nes krisdami automatiškai pasiremia ranka. Puolant, jeigu tik įmanoma, reikia stengtis rankomis nesiremti. Kai labai slidu, ypač reikia saugotis lipant laiptais, nes paprastai jie būna slidžiausi, lipant reikia laikytis turėklų.

Pagalba namų sąlygomis

Ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus vedėjas sako, kad ne visada parkritus ir susimušus ranką ar koją reikia vykti į ligoninę. „Pacientams reikėtų orientuotis taip: jeigu patyrus kojos traumą galima koją priminti, vaikščioti ir situacija nepasikeičia ir praėjus 48 val., greičiausiai tai tik sumušimas, ne lūžis.

Tokiu atveju reikia stabilizuoti galūnę, dėti šaltus kompresus, gerti nuskausminamuosius. Galima pasirodyti šeimos gydytojui. Vykti į ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių nebūtina. Taip nesusidarys didžiulės eilės, neteks jose laukti. Tačiau jeigu patinimas didėja, koją sunku priminti, labiau skauda, reikia nedelsiant kreiptis į specialistą“, – aiškino A. Kuliavas. Tas pat pasakytina apie kitas sumuštas kūno vietas.

Kas antras gyventojas yra paslydęs ir susižalojęs

Remiantis „Lietuvos draudimo“ atliktu tyrimu, šaltuoju metų sezonu, įskaitant vėlyvą rudenį ir ankstyvą pavasarį, daugiau nei pusė gyventojų yra patyrę įvairaus lygio traumas dėl ledo, plikšalos ir slidžios dangos. Bent kartą patyrę sužalojimą, dėl kurio prireikė medikų pagalbos, teigia 12 proc. respondentų, o 3 proc. apklaustųjų į medikus dėl patirtų traumų teko kreiptis daugiau nei vieną kartą. Dar 39 proc. gyventojų teigia patyrę lengvesnius sumušimus ir gydėsi savarankiškai.

Kaip rodo tyrimas, paslydus ir pargriuvus dažniausiai pažeidžiamos yra galūnės, tai yra rankos ir kojos. 27 proc. respondentų teigia, kad traumų atvejais nukentėjo koja, o 22 proc. – kad sumušta ar traumuota buvo ranka. Kiek mažiau traumuojami sėdmenys (21 proc.), dar rečiau – nugara (12 proc.).

Dėl paslydus patirtų žalų labiausiai išsiskiria sausio ir vasario mėnesiai – šiuo laikotarpiu vyrauja vienos nepalankiausių oro sąlygų saugiam pėsčiųjų judėjimui lauke.

Pasak draudimo eksperto, pastaruosius dvejus metus dominuoja sumušimų ir sutrenkimų incidentai − 2024 m. ir 2023 m. registruota po 880 tokių atvejų. Didžiausios žalų sumos už traumas išmokėtos patyrus lūžį ar išnirus kaului.

Pati didžiausia pastaraisiais metais išmokėta žala siekė 3,3 tūkst. eurų, kuomet paslydęs gyventojas patyrė veido, kaukolės lūžius ir įvairius išnirimus, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys.