Kovo 13 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje bus atidaryta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parengta paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“, pristatanti teatro režisieriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Jono Jurašo (g. 1936 m.) gyvenimą ir kūrybą.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotraukos
Paroda jau kelerius metus keliauja po Lietuvos miestus, kuriuose gyveno, mokėsi ir kūrė legendinis Lietuvos teatro režisierius J. Jurašas. Ekspozicijoje pristatomi visi J. Jurašo spektakliai, tarp jų – garsieji „Mamutų medžioklė“, „Grasos namai“, „Barbora Radvilaitė“, net griežtomis sovietinio režimo cenzūros sąlygomis atvirai prabilę į žiūrovus aktualiomis visuomenės gyvenimo temomis, žadinę laisvės, nepriklausomybės, žmogaus orumo ir meilės Lietuvai jausmus.
Režisierių lydėjo nesibaigiantys valdžios funkcionierių, KGB agentų persekiojimai. Jie stebėjo jo spektaklių kūrimą, nuolat nurodinėjo koreguoti esminius dalykus. Po valdžios reikalavimų daryti pakeitimus spektaklyje „Barbora Radvilaitė“, J. Jurašas parašė atvirą laišką Lietuvos kultūros ministrui apie menininko kūrybos laisvę ir cenzūros suvaržymus. Po šio garsiojo 1972-ųjų pareiškimo J. Jurašą iškart atleido iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų be teisės dirbti teatre… Po dvejų metų Jurašų šeima buvo priversta emigruoti.
Apie J. Jurašo kūrybą Lietuvoje ir užsienyje žinoma daug. O apie būsimo režisieriaus gyvenimą Marijampolėje 1941–1954 m., kur Joną globojo tetos šeima, parodos rengėjai tikisi daugiau sužinoti pačioje Marijampolėje.
Beje, marijampoliečiai jau padėjo. Esame labai dėkingi Rygiškių Jono gimnazijai (buv. Marijampolės 1-ajai vidurinei mokyklai), išsaugojusiai 1954 m. XI klasės, kurioje mokėsi J. Jurašas, dienyną. Jo kopija pristatoma ekspozicijoje. Daug prasmingų pažinčių dovanojo paroda Panevėžyje, – susipažinome su J. Jurašo bendramoksliu Marijampolės mokytojų seminarijos pradinėse klasėse Stanislovu Juodikiu. Jis nubraižė jų vaikystės kelią į mokyklą per užšalusį Jevonio upelį. Dar vieną J. Jurašo marijampolietiško gyvenimo bičiulį – Gerdvilą Kazimierą Liutkevičių – sutikome Vilniuje. Jis mielai papildė parodą daug metų saugotomis jaunystės nuotraukomis. O garsaus Marijampolės menininko Dariaus Klišio mama Irena Klišienė pasidalijo šeimoje saugomais prisiminimais apie savo vyro, buvusio Marijampolės teatro aktoriaus Albino Klišio draugystę su J. Jurašu.
Tikimės, kad žinia apie kovą vyksiančią parodą įkvėps Marijampolės senbuvius, o gal jų vaikus ar vaikaičius pavartyti senus fotografijų albumus, rasti užrašų, laiškų, kitų senų laikų dokumentų. Šie dokumentai reikšmingai papildytų parodą, suteiktų daugiau žinių apie J. Jurašo ir jo draugų, bendramokslių gyvenimą, mokslą, sportą, svajones…
Būtume labai dėkingi, jei savo medžiagą atneštumėte į Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Lankytojų aptarnavimo centrą bibliotekos darbuotojai Almai Stočkuvienei. Jūsų dėmesys Marijampolėje gyvenusiam J. Jurašui atskleistų mažai žinomus kūrėjo gyvenimo faktus, papildytų ir išplėstų Marijampolės miesto kultūros lauką, o gal sudarytų prielaidas surengti papildomą parodos „Jonas Jurašas. Būties kaina“ renginį.
Liucija ARMONAITĖ, parodos „Jonas Jurašas. Būties kaina“ kuratorė
Komentarai nepriimami.