Toks klausimas kilo marijampoliečiui Ramūnui Prūsaičiui, neseniai į Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrą (MAATC) Uosinės kaime keletą kartų pristačiusiam įvairių atliekų.
Nustebino tvarka sąvartyne
– Tvarkome seną, apleistą namą, kuriame visko prikaupta. Dėl tvarkos ir dėl kainos, kurią už pristatomas atliekas reikia mokėti sąvartyne, atliekas rūšiavome. Susikrovęs automobilių plastiko laužą į priekabą prieš savaitę nuvežiau jį į Uosinės sąvartyną. Prie vartų pasitikęs darbuotojas nurodė važiuoti ant svarstyklių, po to – į kalną ir ten išpilti, – kovo 8 d. telefonu pasakojo Ramūnas.
Už priimtas plastiko atliekas vyras sumokėjo beveik 96 eurų (tona kainuoja 292,01 Eur, – autorės pastaba) ir džiaugėsi pasielgęs pilietiškai, tai, kas nereikalinga, pristatęs į atliekų surinkimo centrą. Vežti į mišką, laukus ar dar kur nors, kuo toliau nuo savo namų, Ramūnas sako net nesvarstęs – tvarka yra tvarka.
Kitą savaitgalį – kovo 8-ąją, prieš pietus, marijampolietis su draugu prisikrovė sunkvežimiuką – beveik toną – mišrių atliekų ir vėl nuvažiavo į Uosinės sąvartyną. Čia ir vėl jas pasvėrė, paskaičiavo, kad reikia sumokėti 240,66 euro (tona 273,47 Eur), ir nurodė, kur jas išpilti.
– Ogi į tą pačią vietą, kur prieš savaitę buvau iškrovęs plastmases! Kaipgi taip?! Mes rūšiuojame, o čia viskas verčiama į vieną duobę! Peršasi išvada, kad niekas ten nieko nerūšiuoja, užvers kitomis šiukšlėmis ir viskas, – matytą vaizdą įvertino Ramūnas.
Antrą kartą tą pačią dieną vyras susimetė viską, kas dar buvo likę namo kieme, ir prieš 17 val. nuvežęs į sąvartyną pasitikusiam darbuotojui pasakė, kad rūšiuoti net nesiruošė, nes, pasak jo, pamatė, kad tai beprasmiška, ir liepė skaičiuoti didžiausia kaina. Sumokėjo 122,64 eurų (plastiko įkainiu) ir darbuotojo nurodymu tuos 420 kg atliekų iškrovė į konteinerį.
– Nekaltinu tądien dirbusio vyro. Jis viską atliko, kaip ir priklauso: kiekvieną kartą formino atliekų priėmimą, svėrė, skaičiavo, davė kvitus (jų rodmenimis ir naudojausi, – autorės pastaba). Bet tas šiukšlių „rūšiavimas“, vertimas viską į vieną vietą mane užsiutino. Pakėliau vėją, paskambinau 112, pranešiau apie įvykį. Su manimi susisiekė iš gamtos apsaugos kažkoks inspektorius ir žadėjo patikrinti, kaip sąvartyne vyksta atliekų priėmimas, – apie savo „rūšiavimo“ patirtį jau kovo 10 d. smulkiau papasakojo R. Prūsaitis.
Beje, tik po to Ramūnas sako sužinojo, kad kartą per metus gyventojas gali atvežti iki 600 kg mišrių atliekų, už kurias mokėti nereikia.
Atliekos sąvartyne nėra tiesiog maišomos
Su marijampoliečio pastebėjimais supažindinome UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrą ir paklausėme, gal tikrai gyventojams atliekų rūšiuoti neverta, jeigu sąvartyne jos verčiamos į tą pačią vietą?
„Atliekų rūšiavimas yra esminė atliekų tvarkymo sistemos dalis, skirta mažinti aplinkos taršą ir didinti perdirbamų medžiagų panaudojimą, – atsakyme „Suvalkiečiui“ rašo Centro komunikacijos specialistė Jurgita Morozaitė. – Darbo dienomis visi asmenys, pristatę tinkamas rūšiuoti ar kitaip perdirbti tinkamas atliekas, nukreipiami į Marijampolės regiono nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje esančią Uosinės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (DGASA). Savaitgaliais ir kai nedirba Uosinės DGASA, atliekos laikinai priimamos į konteinerį ir perduodamos į Uosinės DGASA.
Į sąvartyną nukreipiamos tik tos atliekos, kurių nėra galimybės perdirbti. Tokios atliekos kaip izoliacinės medžiagos, transporto priemonių detalės, asbestas yra neperdirbamos, todėl vienintelis jų tvarkymo būdas – sąvartynas.
Atvežtos į sąvartyną atliekos nukreipiamos į specialią priėmimo zoną. Čia jos tikrinamos pagal jų sudėtį ir kilmę. Atliekama vizualinė patikra, ar nėra draudžiamų ar pavojingų atliekų (pvz., cheminių medžiagų, elektronikos, skysčių, baterijų ir pan.).
Patikrinus atliekas, jos nukreipiamos į konkrečią sąvartyno zoną. Sąvartynai dažniausiai yra suskirstyti į sekcijas pagal atliekų tipus arba jų tvarkymo stadijas. Jei atliekos nėra iš anksto išrūšiuotos, jos gali būti verčiamos į bendrą duobę.
Po atliekų išpylimo jos yra apdorojamos specialia technika. Buldozeriai ir kompaktoriai išlygina atliekas ir jas suspaudžia, taip mažindami jų tūrį ir užtikrindami stabilumą.
Sąvartyne atliekos nėra tiesiog sumaišomos ir paliekamos. Jos yra sluoksniuojamos, kad būtų užtikrintas jų skaidymasis ir stabilumas. Kiekvienas atliekų sluoksnis gali būti užpilamas žemėmis ar inertinėmis medžiagomis. Po tam tikro laiko, kai pasiekiamas nustatytas atliekų kiekis, sąvartyno dalis gali būti uždengiama storesniu izoliaciniu sluoksniu ir apželdinama.
Taigi, nors atliekos sąvartyne dažniausiai yra verčiamos į tą pačią vietą, jos nėra tiesiog maišomos be jokios kontrolės. Atliekų valdymo procesas apima tikrinimą, paskirstymą, sluoksniavimą, suspaudimą ir aplinkosauginių priemonių taikymą“, – teigia UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro komunikacijos specialistė Jurgita Morozaitė.
Be to, ji priminė, kad į Marijampolės regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (DGASA) gyventojai per metus nemokamai gali pristatyti iki 200 kg mišrių statybinių ir griovimo atliekų, taip pat ne daugiau kaip penkias naudotas lengvųjų automobilių padangas.
Komentarai nepriimami.