Rankines kalvarijietė Dovilė Ališauskaitė pradėjo gaminti tik prieš pusmetį. Ir visai ne iš reikalo, kad būtent tokios reikia jai pačiai, o todėl, kad norėjo tiesiog išbandyti save: negi aš nesugebėsiu?..
Kad laikas neitų tuščiai
Lig šiol niekada neužsiiminėjusi rankdarbiais Dovilė, jauniausia iš šešių seserų, visada žavėjosi mamos nertais padėkliukais, servetėlėmis, iš storų virvelių surištomis pelėdomis. Tuomet dukra neatsistebėjo, iš kur mama turi tiek kantrybės ir kam jai to reikia. Manydavo, kad geriau pailsėtų, juk ir taip pavargdavo nelengvai dirbdama lentpjūvėje, tvarkydamasi namuose. Tik dabar, pati susiradusi malonios veiklos, Dovilė suprato, kad kūryba – tai atsipalaidavimas. Be abejo, ir užsidegimas kuo greičiau išmokti kažką naujo, džiaugtis galutiniu rezultatu ir, žinoma, sulaukti kitų įvertinimo.
– Gimus sūneliui Dilanui, pagalvojau, kad ne vien juo galėčiau rūpintis, bet kartu ir kažkuo užsiimti. Žinoma, kol vaikutis mažas, visas dėmesys teko jam, ne iškart galėjau kažką nuveikti, bet noras kurti nepaleido. Dabar vaikučiui tuoj metukai, vienas jau ir pažaidžia, ir pamiega, o ir aš visada būnu šalia, tad vis daugiau galiu skirti laiko savo užsiėmimui, – pasakoja Dovilė.
Pradžia nebuvo lengva, bet sėkminga
Idėjų Dovilė ieškojo internete. Iš pradžių kilo mintis kažką nerti vąšeliu, kaip mama. Bėda tik, kad nerti nemokėjo…
– Nusipirkau siūlų ir pabandžiau. Nėriau ir ardžiau, ardžiau ir vėl nėriau ir man pavyko – pradžiamokslį išmokau. Pirmiausia numezgiau tašytę. Tokią paprastutę, be pamušalo. Nelabai ji man patiko, nes buvo gležna, beformė. Išardžiau ir numezgiau kitą – didesnę. Įkėliau jos nuotrauką į internetą ir… pardaviau! – pasakoja Dovilė.
Pirmoji sėkmė paskatino, ir mergina pradėjo ieškoti, kaip padaryti ne krepšį, o rankinę, kuri turėtų formą. Prisipirko įvairių tvirtų virvelių, nėrė, rišo, bet rezultatu nebuvo patenkinta.
– Kai internete radau plastmasinį „korį“ ir pamačiau, kaip jį užpildyti virvele, pradėjau narstyti. Deja, pirmas darbas vėlgi netenkino, nes narsčiau tiesiai ir liko daug tarpų, matėsi plastmasinis pagrindas, – pasakoja Dovilė.
Internetinės „pamokos“ tęsėsi – reikėjo surasti tinkamą raštą, kuriuo užsipildytų visas tinklas. Nusprendusi aklai nesekti interneto nuorodomis, Dovilė bandė savaip ir jai pavyko – tarpų neliko. Visą darbo procesą ji nufilmavo ir pasidalijo „TikTok“ programėlėje – gal kažkas ir iš jos pasimokys.
Darbas negreitas
Daili rankinė ne taip greitai sukuriama. Juo labiau kad gaminti Dovilė prisėda tik tada, kai sūnelis leidžia – mažyliui juk irgi smalsu mamos „žaislai“. Dovilė paskaičiavo, kad rankinę pagamintų per savaitę, jei kasdien prie rankdarbio prisėsti pavyktų bent po tris valandas. Stengiasi nesuklysti, viską iškart atlikti kruopščiai, nes taip išnarstytas virveles jau neišardysi ir rankinės neperdarysi.
Visas medžiagas Dovilė perka internetu, susikomplektuoja atskirai tinklą, virveles, užsegimus, grandinėles ir kita.
– Darbo daug, virvelę į plastmasinius langelius adata niekaip neprakiši, tenka viską daryti rankomis. Uždegini smailai virvelės galą, kaip adatą, ir narstai tarp skylučių. Pirštai kenčia – ir pūslių būna, ir nutrynimų, – prisipažįsta Dovilė.
Kai viršutinę rankinės dalį kruopščiai išnarsto ir darbas jau būna beveik baigtas – su visomis detalėmis, belieka prisiūti pamušalą ir gaminio nuotrauką įkelti į internetą.
Kol kas dar nedaug rankinių Dovilė padarė – porą pirmųjų didesnių krepšių ir šešias mažesnes. Kiekviena vis kitokia – skiriasi raštai, spalvos, detalės. Kelias iš jų jau pardavė.
Smagu, kad jos kūrybą pastebi moterys, kurios vertina išskirtinumą. O pirmoji naujovišką rankinę įsigijo Dovilės mama, taip įvertinusi dukros kūrybą ir paskatinusi nesustoti.
Dovilė sako, kad moterų mėgstamiausios – juodos spalvos rankinės. Tokios, pasak jų, prie visko tinka, nors mados dizaineriai akcentuoja, kad dailios rankinės visai nereikia derinti prie aprangos ar batelių – ji savaime tampa išskirtiniu stiliaus akcentu.
– Dirbu ir mokausi, o mintyse jau kuriu kitokias rankines. Jos taip pat bus nedidelės, bet su trumpesnėmis rankenomis. Tikiuosi, pavyks, – optimizmo nestokoja Dovilė.
Tuo net neabejokime ir palinkėkime jai kūrybinės sėkmės.
Komentarai nepriimami.