Per vienerius metus lyg grybai po lietaus Lietuvos ūkiuose pradėjo dygti „Biolectric“ biodujų jėgainės. Kovo viduryje Kazlų Rūdos savivaldybės Pavabalkšnio kaime iškilmingai atidaryta kol kas galingiausia Baltijos šalyse Belgijos kompanijos jėgainė. Ji įrengta Aido ir Dalios Kairaičių ūkyje, kuris laikomas didžiausiu šeimos pienininkystės ūkiu Lietuvoje.
Trys viename
Į atidarymo iškilmes atvyko ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Kairaičių ūkyje, be jėgainės, energijos gamybos grandinę uždarė naujai pastatyta ir kol kas pati našiausia Austrijos bendrovės BAUER FAN pagaminta mėšlo separavimo-pasterizavimo stotis „BRU 2000“, taip pat BAUER mėšlo separavimo sistema „S855GB“.
Inovacijų esmė yra ne tik visiškai ūkyje išspręstas mėšlo ir srutų tvarkymas, bet ir tai, kad viskas gali būti valdoma tiesiog telefonu.
„Viskas gali būti valdoma iš bet kurios pasaulio vietos“, – pademonstruodamas, kaip įsijungia ir išsijungia bene svarbiausi ūkio įrenginiai, teigė UAB „interAG“ direktorius Ugnius Stančiauskas. – Tai pirmas toks galingas objektas Baltijos šalyse ir Rytų Europoje apskritai“.
Pavyzdžiui, Lenkijoje mažiau galingų „Biolectric“ biodujų jėgainių įrengta per 100.
Būtent „interAG“ yra oficialus „Biolectric“ atstovas Lietuvoje, turintis mobilią serviso tarnybą, jei kartais prireiktų ūkiui pagalbos. Lietuvoje per metus jau instaliuotos 4 „Biolectric“ jėgainės. Kairaičių ūkyje nuo minties iki idėjos realizavimo praėjo tik 9 mėnesiai.
Atveria neribotas galimybes
Pasak Dalios Kairaitienės, 74 kWh mikrobiodujų jėgainė visiškai patenkina net 75 proc. ūkio elektros ir šilumos poreikio, o trys galingiausios technologijos tvariai ir visam laikui išsprendė mėšlo ir srutų tvarkymo problemą.
A. ir D. Kairaičių ūkis yra didžiausias šeimos pienininkystės ūkis Lietuvoje, kuriame laikoma per 1 000 karvių. Iškilmių dieną čia buvo melžiamos 885 karvės. Per parą ūkyje primelžiama apie 28–29 tonos pieno.
Dideliame ūkyje susidaro didelis kiekis mėšlo. Vien „Biolectric“ jėgainė per parą perdirba apie 50 kub. metrų mėšlo, paversdama jį bekvapiu digestatu.
Kupolio formos 1 200 kub. m rezervuare kaupiamas metanas, kuris suka du vidaus degimo variklius, o du 37 kilovatų generatoriai, veikiantys ir kaip starteriai vidaus degimo varikliams, per valandą pagamina 74 kWh elektros arba maždaug 1 800 kWh elektros per parą. Per metus susidaro apie 660 000 kWh elektros energijos.
„Ir tai yra tik mikrobiodujų jėgainė. Tai nėra megavatinė arba 1,5 MW jėgainė“, – apie „Biolectric“ galimybes pasakojo U. Stančiauskas.
Žemės ūkio ministro I. Hofmano teigimu, „gyvulininkystė yra išties nelengvas užsiėmimas, trunkantis visą parą. Todėl žmonės, kurie užsiima šia veikla, yra verti didžiausios pagarbos. O biodujų jėgainės atidarymas rodo, kad ūkis yra labai pažangus, galintis gaminti ne tik žemės ūkio produkciją, bet ir iš antrinių gyvulininkystės atliekų gaminti žaliąją energiją“.
Paprasčiau nei paprasta
Biodujų jėgainę „maitina“ skystas mėšlas, iš fermų subėgantis į maždaug 100 kub. m talpos duobę, kurioje du BAUER maišytuvai jį maišo. BAUER siurbliais skystas mėšlas vamzdynais paduodamas į biodujų jėgainės reaktorių-rezervuarą. Jis pašildomas iki 43 laipsnių temperatūros ir, kol „rūgsta“, tai yra vykstant fermentacijai, išsiskiria biodujos. Jos pereina kelis atšaldymo, valymo per anglies filtrus etapus, o biodujos išvalomos nuo sieros junginių, ir taip išgavus 50–60 proc. biometano, jis naudojamas vidaus degimo varikliuose.
Be kita ko, kogeneracinė sistema leidžia gaminti ir šilumą, kurios dalis naudojama bioreaktoriui šildyti, o kita dalis suvartojama ūkyje. Kairaičių atveju yra visiškai apšildomas didžiulis angaras, kuriame vyksta remonto ir kiti būtini darbai bei yra didžiulė karvių melžimo aikštelė.
Biodujų jėgainės veikimo technologija tokia paprasta, kad net neturint specialių žinių galima suprasti, kaip ji veikia.
Visi įrenginiai (tiek biodujų jėgainė, tiek separavimo įrenginiai) gali būti valdomi tiesiog telefonu. Pavyzdžiui, biodujų jėgainėje yra per 200 sensorių ir jutiklių, atspindinčių atskirų agregatų darbą.
„Informaciją apie klaidas ar kitus svarbius įvykius galite iš karto gauti SMS žinute arba elektroniniu paštu“, – telefono programėlės veikimą pademonstravo U. Stančiauskas.
Visos atliekos perdirbamos
Įdomu ir tai, kad didžioji dalis mėšlo, susidarančio ūkyje, perdirbama į itin aukštos kokybės kraiką guoliavietėms kreikti.
„Iš 150 kub. metrų mėšlo, kuris per parą susikaupia ūkyje, maždaug trečdalį sunaudoja „Biolectric“ biodujų jėgainė, o didžiąją dalį arba 100 kub. metrų perdirba mėšlo separavimo-pasterizavimo stotis „BRU 2000“. Ji kol kas yra našiausia tokia sistema Lietuvoje“, – sako UAB „interAG“ direktorius U. Stančiauskas.
„BRU 2000“ sistema pagamintas kraikas laikomas ekologiškiausiu, neturi jokių bakterijų, nes sistema mėšlą ne tik separuoja, bet ir pasterizuoja iki 60–70 laipsnių temperatūros. Jame telieka apie 30 proc. drėgmės.
„Ypač didelio produktyvumo šviežiapienėms karvėms toks kraikas, kuriame nelieka iki 99 proc. patogenų, yra labai svarbu – ypač iš karto po melžimo, – paaiškina U. Stančiauskas. – Kuo guoliavietė švaresnė, sterilesnė, tuo mažiau problemų dėl karvių sveikatos“.
Dar viena naujovė instaliuota Kairaičių „energetiniame komplekse“ – tai BAUER mėšlo separavimo sistema „S855GB“. Į ją digestatas patenka iš „Biolectric“ biodujų jėgainės reaktoriaus rezervuaro. Būtent čia separuojamas „atidirbęs“ mėšlo digestatas, kuris separatoriaus pagalba perdirbamas į kraiką iki maždaug 43 laipsnių temperatūros. Šis kraikas naudojamas nejautrių galvijų, pavyzdžiui, ūgtelėjusių veršelių guoliavietėms kreikti. Taigi, visos šios trys technologijos visiškai uždaro grandinę: visos atliekos yra perdirbamos.
Parengta pagal agrobite.lt informaciją
Komentarai nepriimami.