Galite klausytis ir straipsnio garso įrašo
Seimas 2025-uosius paskelbė iškilaus mūsų kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais. Lietuva mini kūrėjo 150-ąsias gimimo metines. M. K. Čiurlionis ir jo veikla – pasaulio kultūros reiškinys, tad ir šio didžio Lietuvos menininko nueitas kelias, aplinka verta mūsų dėmesio. Šia proga norime prisiminti jo brolį Stasį, gyvenusį ir dirbusį Marijampolėje.
Stasys Čiurlionis, M. K. Čiurlionio brolis, buvo penktasis vaikas Čiurlionių šeimoje. Jis gimė 1887 m. gegužės 31 d. Druskininkuose. Mokėsi Varšuvos realinėje gimnazijoje, 1908–1911 m. studijavo Varšuvos politechnikos institute. Karinę tarnybą atliko 1912–1914 m. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Fronte Galicijoje buvo kontūzytas ir atleistas nuo karinės tarnybos.
Nuo 1915 m. rugpjūčio 1 d. iki 1917 m. vasario 1 d. S. Čiurlionis buvo Lietuvių centro komiteto pabėgėliams šelpti įgaliotinis Kyjivo miestui ir gubernijai, rūpinosi lietuviškomis prieglaudomis, mokykla, amatų dirbtuvėmis. 1917 m. S. Čiurlionis baigė Kyjivo politechnikos institutą ir nuo spalio 10 d. iki 1918 m. vasario 17 d. dirbo Boguslavo vyrų gimnazijos matematikos mokytoju. 1918 m. spalio 24 d. – 1918 m. lapkričio 25 d. jis buvo Gardino apskrities tarybos narys, 1918 m. lapkričio 26 d. paskirtas Seinų apskrities viršininku, o nuo gruodžio 6 d. – Alytaus apskrities viršininku.
Nuo 1919 m. vasario 18 d. S. Čiurlionis tarnavo Susisiekimo ministerijoje. Ten darbavosi inžinieriumi iki balandžio 1 d., kuomet buvo paskirtas Valstybės Prezidento kanceliarijos viršininku. 1919 m. spalio 1 d. Stasys Čiurlionis paskirtas Marijampolės kelių rajono viršininku. Tuo pat metu jis dirbo Rygiškių Jono gimnazijos mokytoju. Būtina pažymėti, kad dirbdamas Marijampolėje S. Čiurlionis buvo išrinktas į Marijampolės miesto tarybą. Pirmajame 1920 m. sausio 14 d. posėdyje, renkant Tarybos pirmininką, kartu su dr. Kaziu Griniumi buvo pasiūlytos Antano Staugaičio, kun. Vinco Borisevičiaus, Abromo Goldenheimo ir inžinieriaus Stasio Čiurliono kandidatūros. Pastarieji keturi Tarybos nariai savo kandidatūras iškart atsiėmė.
Tuomet balsuojant, surinkęs 18 balsų „už“, Tarybos pirmininku buvo išrinktas Kazys Grinius.
Mykolas Romeris, būsimasis profesorius, Lietuvos konstitucinės teisės tėvas, dienoraštyje apie 1920 metų lapkričio 14 dieną pasakojo, kaip jis vyko iš Punsko į Kalvariją. „Vakar privažiuodamas Kalvariją, plente sutikau inžinierių Stanislovą Čiurlionį, didžiojo menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) brolį. Jis – visos lietuviškos Suvalkijos apygardos su būstine Marijampolėje kelių inžinierius. Čiurlionis įsodino mane į savo automobilį, ir todėl veikiai atsidūriau Marijampolėje. Čiurlionis pasikvietė mane į savo namus, pavaišino pietumis, vėliau vakariene, išsiklausinėjo apie Vilnių, buvo be galo vaišingas ir malonus. Pas jį ir apsinakvojau. Iš jo pirmojo sužinojau, kas vyksta Lietuvoje“. Tuo metu Stasys Čiurlionis gyveno Kęstučio gatvėje.
Marijampolėje S. Čiurlionis dirbo iki 1924 m. sausio 11 d., kai pradėjo eiti Plentų ir vandens tarnybos viršininko ir inspektoriaus pareigas. Nuo 1927 m. rugpjūčio 18 d. jis buvo susisiekimo ministro valdytojas, o 1928 m. Prezidento aktu paskirtas susisiekimo ministru. Šias pareigas ėjo nuo vasario 4 iki spalio 7 d.
Išliko botaniko Liudo Vailionio dukros Danutės Vailionytės atsiminimai apie tai, kaip gyvendama Kaune jų šeima gražiai bendravo su Stasio Čiurlionio šeima.
Ji rašo: „Po vestuvių tėvai apsigyveno Liudo Vailionio vaikystės draugo inžinieriaus Stasio Čiurlionio mediniame name Parodos gatvėje (dabar Parodos g. 9). Pats šeimininkas, tuo metu užimantis gana aukštas pareigas Kaune (vienu metu buvęs susisiekimo ministru), greta statėsi kitą mūrinį namą. Kaimynystė buvo maloni. Švenčių dienomis tėvai svečiavosi Čiurlionių šeimoje. Temstant, kai ateidavo pilkoji valanda, Stasys Čiurlionis dažnai sėsdavo prie pianino ir skambindavo vaikystėje Čiurlionių namuose skambėjusias melodijas, kartais sugiedodamas vieną kitą giesmę.“ Čia galima pridėti įdomią detalę – Danutės Vailionytės mama Janina Opanavičaitė-Vailionienė buvo kilusi iš Marijampolės.
Tuo metu, t. y. 1931–1935 m., S. Čiurlionis dirbo Švietimo ministerijos aukštesniųjų mokyklų inspektoriumi, nuo 1935 m. – Kauno I vidurinės mokyklos, o nuo 1936 m. – Kauno IV valstybinės gimnazijos direktoriumi.
Mokėjo rusų, lenkų ir vokiečių kalbas. Su žmona Ona užaugino keturis vaikus (dvi dukras ir du sūnus).
Daugelyje informacinių leidinių rašoma, kad S. Čiurlionis mirė 1944 metais, tačiau šiam teiginiui prieštarauja byloje įdėtas Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro Stasio Čiurlionio mirties metrikų išrašas Nr. 000554. Jame rašoma, kad Stasys Čiurlionis, Konstantino, mirė 1943 m. balandžio 5 d. Kaune. Šis išrašas patvirtintas minėto biuro antspaudu bei biuro vedėjo ir sekretoriaus parašais. Šalia įsegti dar keli dokumentai su šia mirties data.
Rimvydas URBONAVIČIUS, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejininkas-istorikas
Komentarai nepriimami.