Patyčios mokyklose – sena kaip gyvenimas tema. Sunkiai rastum žmogų, kuris būtų nepatyręs patyčių ar negirdėjęs apie jas. Gerai, kad atėjo laikas, kai ši problema nebesprendžiama už uždarų durų, neslepiama nuo visuomenės po devyniais užraktais.
Apie tai kalbama, ieškoma sprendimų. Vis dėlto mokymo bendruomenėms nelengva. Į mokyklas ateina vis daugiau sudėtingo elgesio vaikų, neretai situaciją sunkina dar problemiškesnio elgesio tėvai, kurie tai sprendžia tėvų forumuose, socialiniuose tinkluose. Būna atvejų, kad karas įsiplieskia tarp tėvų, jie savo atžalas moko ne taikytis, draugauti su bendramoksliais, bet kovoti. O kiekviena kova nieko gero neatneša.
Pedagogai ieško būdų, kaip pasiekti, kad kiekvienas mokinys mokykloje jaustųsi gerai. Norint tokio rezultato reikalingas bendradarbiavimas – mokyklos, tėvų, vaikų. Deja, kaip rodo praktika, tai sunkiai pavyksta, bet džiugu, kad kartais rezultatas pasiekiamas. Neaišku, ar ilgalaikis, bet noras visoms pusėms rasti kompromisą rodo teigiamą nusiteikimą, pastangas vardan vaikų gerovės.
Mokinys elgesio problemų turi nuo pirmos klasės
Marijampolėje neseniai nuvilnijo žinia apie vienoje mokymo įstaigoje vykstančius incidentus. Esą čia besimokantis moksleivis patiria kitų vaikų smurtą. Aiškinantis situaciją gauta informacija, kad būtent pats moksleivis išprovokuoja muštynes, yra sužalojęs kitus. Tai nėra vien gandai. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai dėl įvykių mokykloje pagal tėvų skundus buvo pradėję kelis tyrimus. Visais atvejais kelti baudžiamąsias bylas atsisakyta.
Pasak mokymo įstaigos vadovo, incidentai prasidėjo atėjus mokytis šiam vaikui. „Mokinys judrus, išdykęs, mėgsta krėsti eibes, kartais problemas sprendžia smurtu, bendraudamas su mokytojais nejaučia ribų, bet jo tėvams tai neatrodo blogai. Jie įsitikinę, kad jų vaikas – teisus. Visas įmanomas institucijas tėvai užpylė skundais. „Problema ta, kad išsiskyrė mokyklos ir tėvų požiūris į vaiką. Tokiu atveju, nedirbant išvien, nebendradarbiaujant, pasiekti teigiamų rezultatų sudėtinga“, – kalbėjo mokyklos vadovas.
Direktoriaus teigimu, vaiko krečiamos išdaigos lyg ir ne tokios didelės, bet jos pamažu vyniojasi į sniego kamuolį, kuris vis didėja. „Tai jis praeidamas pečiu stumtelėjo kitą vaiką. Tėvų reakcija – nieko blogo sūnus čia nepadarė, ko nebūna tarp bendramokslių. Išgriovė pakabinamas persirengimo kambario lubas. Anot tėvų, vaikas tik tyrinėjo iš ko lubos sudarytos. Tyčiojosi iš mokytojos. Tėvai sako, ar tu, sūnau, negali pakentėti, juk matai, kad ji sena ir nukvakusi“, – pasakojo direktorius apie besikartojančias situacijas mokykloje. Užfiksuota ir daugiau atvejų, kai mokinys trenkė kitam nepilnamečiui į veidą, spyrė į pilvą. Vaiko gerovės komisija dar nagrinės šiuos atvejus.
Kitus kaltina smurtu
Kai kenkdamas bendramoksliams, berniukas sulaukia grąžos, tuomet gimdytojai šaukia, kad tai jau smurtas mokykloje. „Prikibo prie specialių poreikių turinčio vaiko. Švietė jam lazeriuku į akis, kol šis neapsikentęs, vožtelėjo. Tėvų reakcija – neadekvati, kaltas tik kitas vaikas.“
Paskutinis incidentas, dėl kurio buvo kreiptasi ir į policiją, įvyko vaikams žaidžiant futbolą. Moksleiviai pasakoja, kad minimas berniukas spyrė į kamuolį, bet pataikė kitam vaikui į koją. Tuomet susinervinęs jis nukrito ant žolės, o po pamokos mokytojams pasakė, kad jam vyresnis vaikas specialiai įspyrė į koją, kad labai skauda, ir buvo palydėtas pas sveikatos priežiūros specialistę. Ant sumuštos vietos specialistė dėjo ledą. Situacija lyg ir išsisprendė.
Grįžęs po pamokų berniukas mamai pasakė, kad jam labai skauda koją, sunkiai paeina, nes įspyrė kitas vyresnės klasės moksleivis, norėdamas atimti kamuolį.
Mama, baimindamasi, jog nebūtų skilęs kaulas, sūnų vežė į ligoninę. Po medikų apžiūros berniukui buvo nustatytas kairės kojos čiurnos sumušimas, koja įdėta į įtvarą, vaikas išleistas namo gydytis ambulatoriškai.
Moksleivis jaučiasi persekiojamas
Tėvai dėl vaiko sužalojimo kreipėsi į policiją. Papasakojo apie mokykloje įvykusį incidentą. Pareigūnai ėmėsi tyrimo. Buvo apklausti mokiniai, mokytojai, socialinė pedagogė, klasės auklėtoja ir kiti su šia istorija susiję asmenys.
Tėvų, jų sūnaus pasakojimai, apie tai, kas vyko mokykloje, nesutapo su kitų moksleivių, mokytojų parodymais.
Pareigūnai nusprendė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Jų teigimu, išnagrinėjus patikslinimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad moksleiviui nežymus sveikatos sutrikdymas ar fizinio skausmo sukėlimas buvo padarytas kūno kultūros pamokoje sportuojant, žaidžiant futbolą su kitais mokiniais.
asak tyrėjo, svarbu paminėti, kad teismų praktikoje bei baudžiamosios teisės doktrinoje traumos, patirtos kontaktinio sporto metu, turi ypatingą statusą ir, kadangi sportuojant prisiimama tam tikra rizika, susijusi su kontaktu, fizinio skausmo sukėlimas traktuojamas kaip nusikalstamos veikos požymis tik išimtiniais atvejais, nustačius tam būtinus požymius. Moksleivio parodymai duoti vaiko teisių specialistams, tai, ką jis galimai papasakojo mamai iš esmės nesutampa. Vertinant kitus patikslinimo metu surinktus duomenis tyčios, tiesioginės ar netiesioginės, sužaloti nukentėjusį kitų mokinių veiksmuose nenustatyta.
Tėvų teigimu, incidentai su vyresnės klasės mokiniais vyksta jau ne pirmą kartą. Prieš savaitę ta pati grupelė mokinių užsipuolė jų sūnų žaidžiantį kvadratą ir įspyrė jam į koją, dėl ko liko mėlynė. Nesaugiai mokinys mokykloje jaučiasi ir pertraukų metu. Yra zonų, kur gali patirti vyresnių smurtą.
Be to, vaikas mano, kad mokykloje yra nepagrįstai persekiojamas. Berniuko įsitikinimu, mokytojai jo elgesį stebi per padidinamą stiklą ir kilus mažiausiam incidentui fiksuoja, rašo pastabas. Nesvarbu, kad kaltų būna ir daugiau, bet atsakomybė tenka jam vienam. Tai skaudina. Dėl tokios neteisybės berniukas išgyvena, visada įsitempęs, pasiruošęs gintis. Taip susivijęs nuoskaudų kamuolys iššaukia jo nederamą elgesį.
Kompromisas rastas, konfliktas išspręstas
Pasak mokyklos administracijos, per šiuos mokslo metus mokinys gavęs nemažai pastabų. Dėl jo elgesio nuo praėjusių metų taikomas individualios pagalbos planas, skiriamas spec. pedagogas, kuris padeda jam pamokose, taip pat konsultuoja. Konsultacijų metu bendraujama apie emocijas, konfliktų sprendimo būdus, elgesio taisykles. Taip pat moksleiviui buvo siūlyta ir mokyklos psichologo pagalba, tačiau tėvai kategoriškai atsisakė.
Padėti išbristi iš konfliktinės situacijos nukentėjusiam vaikui, jo tėvams, mokyklos bendruomenei ėmėsi ir politikai.
Pasak Marijampolės savivaldybės tarybos nario Kęsto Spūdžio, į jį pagalbos kreipėsi vaiko tėvai. Mokyklos vadovas, išklausęs politiko pastabas, pasiūlė Tarybos nariui prisidėti, kad situacija mokykloje pagerėtų, kad vaikas jaustųsi saugesnis, keistųsi ir jo elgesys. „Maloniai nustebino mokymo įstaigos vadovo konstruktyvumas. Jis nepuolė ginti mokyklos munduro, teigti, kad viskas jų mokymo įstaigoje gerai, bet pasiūlė bendrai ieškoti sprendimo. Akivaizdu, kad vadovui rūpi išspręsti konfliktą. Tuomet aš dar kartą kalbėjausi su vaiko tėvais. Jiems ir mokyklos administracijai pasiūliau į buvusią situaciją pažvelgti naujai, nebesigilinti, kas buvo, nekaltinti vieniems kitų, nežerti priekaištų, o visiems kartu sėsti bendram pokalbiui ir aptarti, ką galima padaryti, kad vaikas mokykloje jaustųsi gerai.“ Toks pokalbis, dalyvaujant ir Tarybos nariui, mokykloje įvyko.
K. Spūdžio teigimu, dialogas pavyko, abi pusės ėjo į kompromisus. Buvo sutarta, kad tėvai su vaiku kalbėsis dėl jo elgesio mokykloje, mokyklos vadovybė patikino labiau stebėsianti situaciją kūno kultūros pamokose, skirsianti papildomus budėjimus tose vietose, kur vaikai nesijaučia saugiai.
Tarybos nario nuomone, dialogu konfliktus įmanoma išspręsti, tik reikia kalbėtis tėvams, vaikams, mokyklos bendruomenei. „Ir šioje situacijoje policijos visai nereikėjo. Tereikėjo, kad kažkas iš suaugusių po kūno kultūros pamokos būtų sutaikęs, nuraminęs vaikus, paaiškinęs, kad sporte visko būna, žmogiška suklysti, bet svarbu mokėti atsiprašyti ir atleisti, paduoti vienas kitam ranką. Neišspręsti konfliktai virsta nuoskaudomis, žeidžiančiomis vaikus, iššaukiančiomis jų priešišką elgesį“, – kalbėjo K. Spūdys.
Direktoriaus teigimu, mokykla moksleiviams – ne priešas. Aktyviai dirbama kiekvienu atveju, siekiama, kad nebūtų patyčių. Kiekvienais metais mokymo įstaigoje atliekamas patyčių tyrimas. 2022 metais nustatyti 9 proc. vaikų, kurie patyrė patyčias, 2023, 2024 m. – tokių vaikų procentu buvo mažiau. Įgyvendinamos progimnazijos parengtos Socialinio emocinio ugdymo prevencinės programos, organizuojami prevenciniai renginiai. „Mes siekiame, kad kiekvienas vaikas mokykloje jaustųsi saugus“, – sakė mokyklos vadovas.
Komentarai nepriimami.