Šią savaitę gimnazijose jau pradėjo skambėti paskutinis skambutis. Tradiciškai šią dieną abiturientai pasitinka triukšmingai ir palydi ją šventiškai. Tokia ji šiandien buvo ir Marijampolės marijonų gimnazijoje.
Paskutinio skambučio šventė žymi dvyliktokų mokyklinio kelio pabaigą, tačiau gimnazistams atsipalaiduoti dar anksti, nes jau kitą savaitę, trečiadienį, jų lauks pirmasis brandos egzaminas.
Aistė UCKUTĖ
Čia pasibaigia vaikystė
Nuaidėjęs paskutinis skambutis abiturientų ausyse aidi dar ilgai. Jis primena apie svarbų lūžio tašką, kai iš saugios ir gerai pažįstamos kasdienybės žengiama į nenuspėjamą ateitį. Tai –daugiau nei tik simbolis – tai akimirka sustoti ir pažvelgti atgal: į draugystes, nesibaigiančius kontrolinius ir kartu su bendraklasiais išgyventus nuotykius.
Marijampolės marijonų gimnazijos abiturientė Guostė Savickaitė sako, kad paskutinis skambutis prilygsta atsisveikinimui su vaikyste: „Tai akimirka, kai supranti, kad baigiasi vienas svarbiausių gyvenimo etapų“. Sūduvos gimnazijos dvyliktokas Ąžuolas Anuškevičius antrina sakydamas, kad tai paskutinė stotelė „be rūpesčių“.
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos gimnazistei Salmijai Jurgaitytei ši diena – seno etapo pabaiga ir naujo pradžia. „Tai – kelionė į naują ir dar neatrastą pasaulį“, – dalijasi ji. O štai Marijampolės Šv. Cecilijos gimnazijos abiturientas Mangirdas Klusaitis jaučia, kad tai akimirka, kai viskas sustingsta, „nes stovi ant slenksčio“.
Džiaugsmas ir nerimas eina greta
Mokykla per dvylika mokslo metų tampa ne tik žinių įgijimo vieta, bet ir saugia erdve formuoti vertybes, santykius ir priimti pirmuosius savarankiškus sprendimus. Atsisveikinimas su ja tampa išėjimu iš jaukaus pasaulio į nežinomybę.
Ą. Anuškevičius džiaugiasi, kad pagaliau baigiasi 12 metų mokykloje, nors neslepia, kad greta eina tuštuma ir nežinia, kas gi laukia. G. Savickaitė irgi neslepia džiaugsmo, kad pagaliau pasiektas svarbus taškas, kuriam buvo ruošiamasi daugelį metų, tačiau pripažįsta, jog „liūdna palikti draugų pokštus ir mokytojus, kurie tapo lyg šeima.“ Tokie jausmai – natūrali šios progos dalis – džiaugsmas ir ilgesys eina greta.
„Džiugu, nes paskutinis skambutis – šventė, bet liūdna, nes tenka atsisveikinti su vieta, kurioje praleidau daug laiko“, – apie aplankiusias emocijas pasakoja M. Klusaitis. Jo teigimu, nerimas taip pat priklauso visai užklupusiai jausmų karuselei. Egzaminai artėja, o su jais ir baimė bei atsakomybė pasiekti tai, ką gali geriausiai, ir išpildyti savo lūkesčius.
Juokas ir ašaros paskutinio skambučio dieną – neišvengiami. „Jausmai užklumpa įvairiausi, jų mišinys kartu ir gąsdina, ir verčia susimąstyti“, – sako S. Jurgaitytė.
Tai, kas išliks amžinai
Šilti tarpusavio santykiai, pasitikėjimas, juokas ir išgyventos netikėčiausios patirtys– tai dalykai, kurių nepakeis jokie ateityje laukiantys išbandymai.
Gimnazistai Ąžuolas, Guostė ir Salmija neslepia visą gyvenimą prisiminsiantys klasės draugus, su kuriais pavyko sukurti stiprų ryšį. „Tai padaryti padėjo mūsų auklėtoja, kuriai visada liksime dėkingi“, – prideda Marijonų gimnazijos abiturientė.
Šv. Cecilijos gimnazijos dvyliktokas Mangirdas turi regėjimo negalią. Moksleivis pasakoja, kad ryškiausiu prisiminimu iš mokyklos išliks draugystė su padėjėja, kuri jį lydėjo mokykloje visus ketverius metus. „Tai ne tik žmogus, kuris man padėjo išsiimti knygą iš kuprinės ar suprasti užduotį, tai moteris, kuri buvo geriausia mano mokyklos draugė“, – atvirauja gimnazistas.
Naujo etapo pradžia
„Svajonės mėgsta tylą, todėl mano svajonė vis dar tyliai uždaryta kamputyje ir laukia būti išgirsta“, – sako Salmija ir patikina, kad tiksliųjų mokslų srities studijuoti tikrai neketina.
Mangirdas nuo mažens svajojo tapti radijo žurnalistu, todėl, jeigu gerai išlaikys egzaminus, rinksis viešosios komunikacijos studijas.
Guostė ir Ąžuolas ateities planų, kaip ir Salmija, neatskleidžia, tačiau taip pat tvirtina, kad darys tai, ką lieps širdis.
Dėkingumo akimirka prasideda dabar
Skambant paskutiniam skambučiui už šventės jaudulį ne mažiau svarbūs prisiminimai ir žodžiai, kurie išliks ilgam.
G. Savickaitė linki mokytojams niekada neprarasti meilės savo darbui ir tikėjimo mokiniais, o draugams rekomenduoja pasimėgauti paskutinėmis akimirkomis drauge. „Tegul mūsų keliai bus skirtingi, bet niekada nepamirškime, kas mus suartino“, – sako abiturientė. Ą. Anuškevičius taip pat ragina visose situacijose rasti jėgų atsistoti ir judėti pirmyn. „Niekada nepasiduokite ir siekite savo tikslų, nes jūs to verti“, – bendraamžiams žinutę siunčia abiturientas.
Ryšiai, sukurti mokykloje, išlieka tvirta jungtimi, skatinančia į ateitį žvelgti drąsiau ir prisiminimus visada nešioti kartu su savimi širdyje. „Mokytojams norėčiau padėkoti dar kartą – už tai, kad visada mus palaikė, ir tikėjo net tada, kai patys savimi abejojome“, – prideda Salmija ir atskleidžia mokyklos laikus visada prisiminsianti su šypsena.
Mangirdas prisideda prie padėkų mokytojams, bendraklasiams ir sako: „Savo širdyje šiuos žmones nešiuosi dar ilgai.“
Valstybinių brandos egzaminų startas – jau kitą savaitę
Abiturientams valstybinių brandos egzaminų sesija prasidės lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu, kuris vyks trečiadienį, birželio 4-ąją. Paskutiniam mokyklinio gyvenimo etapui – brandos egzaminams – Kazlų Rūdos savivaldybėje rengiasi 70 moksleivių, Kalvarijos savivaldybėje – 50, o daugiausia, net 529 dvyliktokai, brandos egzaminus laikys Marijampolės savivaldybėje.
Marijampolės Marijonų gimnazijos bendruomenės nuotraukose – gimnazijos abiturientų paskutinio skambučio šventės akimirkos.
Komentarai nepriimami.