www.suvalkietis.lt
Pagrindinis Suvalkijos krašto informacijos skleidėjas nuo 1942 m.

Gaisrų pavojus Suvalkijoje nemažėja: miškai liepsnoja nepaisant lietingos vasaros

Nors ši vasara išsiskiria gana vėsiu ir lietingu oru, Suvalkijoje ji pasižymi ir gaisrų skaičiumi. Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai nuogąstauja, jog miškų gaisrai tampa vis dažnesnė problema. Labai svarbu pramogaujant ir leidžiant laisvalaikį gamtoje, nepamiršti saugoti gamtą ir elgtis atsakingai.

Suvalkijos miškuose nepaisant pastaruoju metu iškritusių gana gausių kritulių vis dar sausa ir pavojus kilti gaisrams vis dar didelis. / Ričardo PASILIAUSKO iliustracija

Aušrinė ŠVITRĖ

„Suvalkiečio“ pakalbintas Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius Gintautas Dirda išskiria keletą veiksnių, dėl kurių dažniausiai ir kyla gaisrai. Žmonės gamtoje yra linkę elgtis neapdairiai ir atsipalaiduoti, nesuvokdami, kad ne iki galo užgesintas laužas, smilkstanti cigaretė ar netgi stiklo šukė sausame miške gali įplieksti sunkiai suvaldomą gaisrą.

Kazlų Rūdos apylinkės šiuo metu yra didžiausią galvos skausmą kelianti vieta, kadangi durpinguose spygliuočių miškuose yra itin sausa ir, nors atrodo, kad už lango lyja, tačiau, kaip sako G. Dirda, „miške yra sausa, nes praeitų metų vasarą turėjome sausrą, o ir žiema buvo be sniego, todėl žemė nėra įmirkusi. Kad miške prilytų, tikrai reikia daug laiko, todėl dabartinio laikotarpio palijimai nėra pakankami.“

Žvelgdami į šių metų statistikos duomenis matome, kad nors vasara dar tik įpusėjo, šiemet mūsų krašte gaisrų skaičius jau stipriai lenkia praėjusius. G. Dirda įvardina ir tikslius gaisrų skaičius: 2024 metų vidurvasarį atvirose vietose teko vykti gesinti vos penkis gaisrus, o šiais metais tokių išvykimų buvo jau 20.

Miško paklotės gaisrų pernai išvis nebuvo, o šiais metais jau teko gesinti aštuonis miško paklotės gaisrus. Pievose 2024 metais buvo užgesinti du gaisrai, o šiemet – jau 11. Tokia statistika kelia daug nerimo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams, nes gamtai keliamas pavojus tik didėja.

G. Dirda pabrėžia: „Svarbiausia – žmonių sąmoningumas ir supratimas, kokį pavojų kelia miško gaisras. Svarbu domėtis informacija apie gaisringumo lygį, skaityti įspėjimus, kur lankytis galima, o kur ne. Na, ir žinoma svarbiausias dalykas yra saugus elgesys naudojant atvirus ugnies šaltinius. Laužai turi būti kūrenami tik specialiai įrengtose laužavietėse, o paskui tinkamai užgesinami, apipilant laužavietę vandeniu“. Taip pat labai svarbu nepalikti šiukšlių ar nuorūkų, kad poilsiavietės būtų tvarkingos.

mokejimai.suvalkietis.lt reklama

Komentarai nepriimami.

REKOMENDUOJAMI VIDEO
TAIP PAT SKAITYKITE