Vien už šalnos sužalotus pasėlius šiemet Lietuvos žemdirbiams savidraudos fondas išmokės 12,8 mln. eurų draudimo išmokų. Dalis išmokų jau pasiekė žemdirbius, likusi dalis tebėra mokama, pranešė pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialas „VH Lietuva“.
Šie metai išsiskyrė tuo, kad pavasarinės šalnos tęsėsi itin ilgai: skirtinguose Lietuvos rajonuose jos veikė pasėlius 3–5 savaites.
„Apie šalnų pažeidimus pranešė daugiau kaip 700 ūkių. Žalų ekspertams reikėjo apžiūrėti daugiau kaip šešis tūkstančius laukų. Bendras pažeistas plotas viršija 56 tūkstančius hektarų. Labiausiai nukentėjo žieminių rapsų laukai (daugiau kaip 45 tūkst. hektarų) ir žieminių javų pasėliai (10 tūkst. hektarų). Atskiruose regionuose nukentėjo bulvių, cukrinių runkelių ir kukurūzų laukai“, – faktus vardina pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika.
Labiausiai nuo šalnų nukentėjo Pietų Lietuvos regionas: Šalčininkų, Alytaus, Vilkaviškio, Šakių ir Jurbarko rajonai. Mažesni nuostoliai užfiksuoti Šiaurės Lietuvoje. Skirtinguose rajonuose nuostoliai sudaro nuo 4 iki 90 procentų.
„Šalna veikia taip: ne laiku besitęsianti neigiama temperatūra pažeidė augalų ląsteles ir audinius, be to, dėl sušalimo augalai negalėjo pasisavinti vandens. Kai kur žema temperatūra sulėtino arba visiškai sustabdė augalų augimą, o tai ypač pavojinga vegetacijos pradžioje ar žydėjimo metu – žūsta žiedai, nesusiformuoja vaisiai“, – aiškina pasėlių savidraudos fondo žalų vertinimo vadovė Toma Rickevičienė.
Pasak ekspertės, šalnų pažeistų augalų vertinimas yra sudėtingas ir atsakingas procesas, reikalaujantis kruopštumo. Tai daroma keliais etapais: žalų vertinimo ekspertai vyksta į laukus ir stebi, kaip ir kiek augalas atsigauna po šalnos „apkandžiojimo“, kiek derliaus bus prarasta dėl šalnos, o svarbiausia – tinkamai įvertinti ir atlyginti žemdirbių patirtus nuostolius.
„Žemdirbių pranešimai apie meteorologinių reiškinių pažeistus pasėlių laukus tęsiasi ir vasarą. Atkeliavusios lokalios liūtys jau pridarė nuostolių žemdirbiams: savidraudos fondas gavo daugiau kaip 300 pranešimų apie išgulusius pasėlius. Ekspertai dabar važiuoja ir vertina nuostolius daugiau kaip 30 tūkstančių hektarų plote“, – aktualijomis dalinasi M. Rusteika.
96 procentus Lietuvos rinkos dengiantis pasėlių savidraudos fondas nuo draudimo įmonių skiriasi tuo, kad tai yra ūkininkus vienijanti nekomercinė organizacija, kurios tikslas – apsaugoti savo narių (apsidraudusių žemdirbių) interesus ir padėti valdyti verslo riziką. Jis veikia kaip draudėjų ir draudiko susivienijimas, kur įnašus daro patys nariai. Kadangi savidraudos fondas „VH“ veikia 10-yje Europos šalių, pasėlių draudimo rizika išskaidoma tarp visų 110 tūkstančių šiuo metu savidraudos fonde esančių narių.
Parengta pagal Pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ informaciją
Komentarai nepriimami.