Sekmadienio pavakarę užmiestis skendėjo dulkėse ir kombainų motorų ūžesyje. Šalį užplūdus išsiilgtai šilumai, laukuose pagaliau susidarė palankios sąlygos pjūčiai. Neidealios, nes grūdų drėgmė rodiklius daug kur viršija. Nepaisant to, visi, kas tik galėjo, išskubėjo į laukus, nes geresnės progos pjūčiai šiemet gali ir nepasitaikyti.
Tenka gaudyti giedros valandas
Daugelis ūkininkų javapjūtę pradėjo žieminių rapsų laukuose. Kai kas bandė šią kultūrą kulti dar prieš porą savaičių, tačiau tai buvo tik pavieniai atvejai. Šilumos ir saulės buvo kur kas mažiau nei lietaus, todėl ankštyse buvo per daug drėgmės. „Penktadienis buvo pirmoji diena, kai galėjome normaliai išvykti į laukus ir dirbti, bet jaučiam įtampą. Orai labai permainingi, niekada nežinai, kada dangus prakiurs.
tebime orų prognozę ir, jei matome, kad dirbti galėsime bent porą valandų, nieko nelaukdami važiuojame į lauką“, – paaiškino Kalvarijos savivaldybės Jungėnų kaimo ūkininkė Rūta Grigaliūnienė. „Reikia gaudyti akimirkas. Nebeturime tokios prabangos kaip ankstesniais metais, kai šiluma ir kaitra tvyrodavo kelias savaites iš eilės. Pernai, pavyzdžiui, javapjūtę pradėjome liepos viduryje, o rugpjūčio 4-ąją jau buvome pasėję žieminius rapsus. Šiemet tokiu metu, galima sakyti, pjūties darbus tik pradėjome“, – palygino ūkininkė.
R. Grigaliūnienė atskleidė, kad darbus sunkina ne tik orai, bet ir vienu metu nokstančios grūdinės kultūros. „Paprastai pradedame pjūtį nuo žieminių rapsų, tuomet pereiname prie žieminių kviečių, paskui – prie vasarinių kviečių ir taip toliau. Šiemet dėl pavasarinių šalnų kultūros noksta ne taip, kaip įprasta. Nukūlėme vienos žieminių rapsų veislės lauką ir pastebėjome, kad jau sunoko vienos rūšies žieminiai kviečiai. Darbai susidubliavo, teko perorientuoti techniką, sandėlį – tai apsunkina procesą“, – patirtimi dalijosi ūkininkė.
Drėgmės per daug tik grūduose
Javapjūtės metu R. Grigaliūnienės kombainams iš viso reikia nukulti daugiau nei 700 ha plotą, kuriame auga kelios skirtingos kultūros.
Penktadienį ir savaitgalį nemažą dalį laukų, daugiausia rapsų, jau pavyko nukulti. Dabar pjūtis tęsiama žieminių kviečių plotuose. Kviečių drėgmės ir kokybės rodikliai, kaip ir buvo galima tikėtis, prastesni nei pernai. Bazinės drėgmės rodiklių aptikti nepavyksta. Skirtinguose plotuose ji svyruoja tarp 16–17 proc., kai siekiama 14–15 proc. Dėl besitęsiančių drėgnų orų glitimo ir baltymo rodikliai irgi prastėja. „Turime džiovyklą, todėl drėgmę pareguliuojame. Dabar svarbiausia, kad galėtumėme javus nuo lauko paimti.
rogų atsiranda, tačiau jos labai trumpos. Liepą, kai diena ilga, saulė aukštai, darbai gali tęstis ilgiau, o dabar, jei oras ir geras, užtrunka, kol laukas pradžiūsta. Pradedi ir jau, žiūrėk, reikia suktis atgal“, – teigė pašnekovė. Nepaisant to, ūkininkė sako negalinti skųstis. Pasak jos, Šiaurės Lietuvoje situacija sudėtingesnė. „Mūsų krašte drėgmės pertekliaus dirvoje nėra. Situacija kaip tik vos atsistačiusi po ilgalaikės sausros, bet pjūties metu tas lietus tampa ne visai pageidaujamas“, – paaiškino R. Grigaliūnienė.
Nerimauja dėl rudeninės sėjos
Savaitgalį be atokvėpio laukuose dirbo ir Marijampolės savivaldybės Liudvinavo kaimo ūkininkas Darius Isoda. Tempą pristabdyti teko tik pirmadienio rytą, kai naktį iš sekmadienio į pirmadienį vėl nemažai palijo. Laimė, jau po pietų darbus buvo galima atnaujinti. Ūkininkui pavyko nuimti 150 ha rapsų, o 330 ha žieminių kviečių dar laukia savo eilės. „Vidutinis rapsų derlingumas – trys tonos iš hektaro. Įprastai kuliame po keturias tonas. Derlius prastesnis, bet ką darysi, juk ne viskas nuo mūsų priklauso. Koks bus žieminių kviečių derlius – sunku pasakyti, bet, manau, taip pat prastesnis nei įprastai“, – svarstė pašnekovas.
„Žieminiai kviečiai dar žali, jiems dienos ar poros dar trūksta iki visiško sunokimo. Šoniniai stiebai kaip ir geri, tokius jau galėtumėme kulti, bet antrieji, kuriuos augalai išleido po šalnų, dar nesubrendę. Skaičiuoju, kad žieminių kviečių vegetacija dėl šalnų poveikio pailgėjo maždaug mėnesiu“, – situaciją apžvelgė ūkininkas.
Javapjūtei užsitęsus, D. Isoda baiminasi, kad labai susivėlins rudeninė sėja. Anot ūkininko, žieminius rapsus jau laikas sėti, tačiau prioritetas dabar – javapjūtei. „Norint sėti, reikia jau būti nupjovus rapsus, javus. Kitaip nei lauką sėjai turėsi, nei tinkamai jį galėsi paruošti. Neturiu tokių resursų, kad vienuose laukuose pjūtis, o kituose sėja vyktų. Bijau, kad kitąmet galiu likti be žieminių rapsų“, – nerimo neslėpė ūkininkas.
Nepadėjo net sertifikuota sėkla
Žieminių kviečių pjūties pradžios dar laukia ir Marijampolės savivaldybės Širvydų kaimo ūkininkas Drąsius Kereiša. „Varpa dar net netraška. Ji drėgna, minkšta. Suspaudus turi čežėti – reikia bent poros saulėtų dienų, kad būtų galima pradėti“, – paaiškino pašnekovas.
D. Kereiša prognozuoja, kad šiemet žieminių kviečių derlingumas svyruos tarp 5–6 tonų iš hektaro. Pernai derlingumas siekė 7 tonas. „Sėdamas javus galvojau, kad šiemet galbūt net bus geresnis derlius, nes investavau į kokybišką, sertifikuotą sėklą. Deja, varpos didelės neužaugo. Šalnų poveikis – akivaizdus.
Net ir gera priežiūra nepadėjo. Dabar tik viliuosi, kad pavyktų sėkmingai užbaigti pjūtį. Iš viso kartu su žmonos plotais turiu nupjauti apie 100 ha. Tokiam plotui su mūsų pajėgumais reikia apie 5 dienų. Laukai nėra vienas šalia kito, užtrunka, kol nuvažiuoji nuo vieno iki kito“, – situaciją apžvelgė ūkininkas.
Komentarai nepriimami.