Savaitgalį, rugsėjo 11–14 dienomis, Kalvarijoje praūžė tradicinė šventė „Šypsausi savo kraštui“. Šventiniai renginiai prasidėjo Kalvarijos priemiestyje, Kušliškių kaime, įsikūrusio Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų Ąžuolyno padalinio parodos „Kardelių šypsenos Kalvarijai“ atidarymu Savivaldybės viešojoje bibliotekoje, o baigėsi sekmadienį Švč. Mergelės Marijos Vardo atlaidais Kalvarijos bažnyčioje. Ypač daug vyksmo buvo penktadienį ir šeštadienį. Tomis dienomis ko jau ko, o pramogų ir renginių, skatinančių kraštiečius ir svečius šypsotis, Kalvarijoje tikrai netrūko.
Gabija JANKELIŪNAITĖ
Atvirlaiškiai iš Kalvarijos
Edukacija „Atvirlaiškis iš Kalvarijos“, šeštadienį vykusi Kalvarijos krašto muziejuje, irgi buvo šventinės programos dalis. Bet kokia svarbi! Šiomis dienomis Kalvarija visai Lietuvai siuntė žinią apie savo kraštą, jo išskirtinį gamtos grožį, o ir adresatai buvo patys įvairiausi.
Muziejaus darbuotojos Asta Jankeliūnienė ir Reda Griškaitienė pasakojo, kad išsiųsti atvirlaiškį čia galima visada ir kam tik norisi. Linkėjimus galima siųsti gimtajam miestui ar kaimui, artimajam ar netgi augintiniui. „Laiškus rašo įvairiems adresatams – ir šuniukui, ir kačiukui, siunčia linkėjimus draugams. Pavyzdžiui, šuniukui linki pasveikti, o tėčiui ūkininkui – gero derliaus“, – šypsosi Reda Griškaitienė.
Atvirlaiškių kūrimo ir rašymo tikslai yra keli. Vienas jų – tikro pasaulio patyrimas ir ryšys. „Mes dabar esame įpratę viską daryti telefonu, o atvirlaiškis yra tikras, jį gali paimti į rankas, pajusti, užuosti spaustuvės dažus“, – pasakojo A. Jankeliūnienė. Tačiau moterys neslepia ir to, kad žmonės užmiršo, kaip teisingai užrašyti adresus, o dažnai jų net nežino. „Dažnai būna, kad žmogus paima atviruką, užrašo palinkėjimą (pavyzdžiui, mamai) ir tada staiga supranta, kad nežino, koks jos adresas. Žino, kad mamos namas yra už posūkio, geltonas, raudonu stogu, o gatvės ar namo numerio – ne“, – aiškino Kalvarijos krašto muziejaus vadovė A. Jankeliūnienė.
Atvirlaiškiuose, kurie buvo siunčiami Kalvarijos miesto šventės dienomis, atsivėrė gražiausi Kalvarijos kampeliai. Vienas tokių – Karališkasis parkas. Būtent čia ir vyko pagrindinė miesto šventės dalis.
Gausi pramogų paletė
Kai šventinės eisenos dalyviai ir svečiai susirinko Karališkajame parke, kai visi buvo pasveikinti Kalvarijos savivaldybės mero Nerijaus Šidlausko, prasidėjo meninė programa „Laiškai iš gimto kiemo“. Visada smagu matyti atlikėjus, kurie yra savi, pažįstami ir mylimi. Taigi – skambius šventinius „laiškus“ susirinkusiems siuntė Kalvarijos folkloro ansamblis „Diemedis“, merginų šokių grupė „Deninos“ bei šokėjai Viktorija Dimšaitė ir Deividas Zaicevas, dainininkės Jurgita Arelienė, Žydruolė Zenevičienė, taip pat Kalvarijos „Titnago“ teatro aktoriai. Kaip visada, kalvarijiečiai džiaugėsi ir kviestiniais atlikėjais.
O protingai skambantis projekto pavadinimas „Etno dinamika. Tradicijų ir šiuolaikiškumo sintezė“ – tai ne kas kita, kaip smagių ir daugeliui dar pažįstamų veiklų varžytuvės: sviesto mušimo, kasų pynimo, statinės ridenimo, giros gėrimo.
„Šaukštu virta, juoku gardinta“
Kaip visada, dauguma šventės dalyvių susiburia ten, kur vilioja malonūs kvapai. Šiurpos virimo čempionate dėl geriausios šiurpos virėjų titulo varžėsi devynios komandos. Šiurpa, nors Lietuvoje atsirado iš totorių virtuvės, dabar labiau laikoma medžiotojų patiekalu, nes neretai verdama su žvėriena. O šventėje šios varžytuvės vyko, nes Kalvarijos savivaldybėje yra gausu medžiotojų būrelių. „Šventėje jie nuolat dalyvauja, verda šiurpas, vaišina jomis šventės dalyvius, todėl pamąsčiau, kad šios varžytuvės būtų smagi pramoga“, – apie sumanymą rengti šį čempionatą sakė šventėje pakalbintas Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Zavistauskas.
Nuo pat pradžių šiurpos virėjai stengėsi parodyti geriausius savo kulinarinius gebėjimus, aplinkui skleisdami gardžiausius gaminamo maisto aromatus. Šventės dalyviai galėjo paskanauti ne tik klasikinės medžiotojų šiurpos su žvėriena, bet ir grybų šiurpos ar vegetarams tinkamos žuvienės šiurpos, kurią virė žvejų mėgėjų klubas „Orija“. Šefė Rasa Arbačiauskienė pasakojo, kad tai jų tradicinis patiekalas, kurio skonis kaskart būna vis kitoks, o būtent šventės dieną sriubą praturtino gausus kiekis žuvies.
Šiurpos virėjai, nors ir dalyvavo varžytuvėse, sakė konkurencijos nejaučiantys. „Mes visi labai draugiški, ragaujame vieni kitų šiurpas, vieni kitiems šypsomės ir mėgaujamės geru laiku“, – tikino R. Arbačiauskienė. Čempionato tikslas buvo ne varžytis, o sukurti bendrystę. „Draugaukime, dalinkimės ne tik šiurpomis, bet ir gerumu, šypsenomis“, – kalbėjo Kalvarijos kultūros centro direktorė Jurgita Arelienė.
Išvirus visas šiurpas, prie stalo susėdo komisija. Jiems patiektos sriubos buvo pažymėtos skaičiais, todėl vertintojai nežinojo, kurios komandos patiekalą ragauja. Savivaldybės administracijos direktorius G. Zavistauskas pasakojo, kad buvo vertintas skonis, kaip jis atsiskleidžia, todėl šiurpos ragautos ne po vieną kartą. „Skonis yra subjektyvus dalykas, vertinome pagal tai, kaip tai atliepė mums, kaip reagavo mūsų skonio receptoriai“, – aiškino G. Zavistauskas.
Išragavus visas šiurpas ir susumavus komisijos balus, buvo paskelbtos trys prizinės vietos. Trečiąją vietą užėmė Jungėnų kaimo bendruomenė, antroji atiteko Medžiotojų klubui „Šaltieji šaltiniai“. O čempionėmis tapo Lietuvos socialdemokratų partijos Kalvarijos skyriaus moterų klubas „Šaukšto bičiuliai“. Pirmosios vietos laureatai atsiėmė pagrindinį prizą – medinį šaukštą.
Atsiėmusi prizą skaniausios šiurpos virėja Daiva Sinkevičienė neslėpė džiaugsmo, nors pabrėžė, jog su kitais dalyviais nesivaržė. Ji atskleidė, kad geriausios šiurpos receptui reikalingi trys ingredientai: gera komanda, rezultato siekimas ir meilė. Vėliau moteris pasakojo, kad šiurpą virė pirmą kartą. Tobulam receptui išgauti, anot D. Sinkevičienės, reikia pažvelgti į praeitį. „Pirmiausia, manau, reikia domėtis istorija, nuo ko prasidėjo ši sriuba, kokie pagrindiniai ingredientai, tada pasiruošti ir, žinoma, įdėti meilės“, – atviravo D. Sinkevičienė.
Paprašyta moteris įvardijo, kokie produktai jos virtą šiurpą iškėlė ant „nugalėtojų pakylos“. Tai – bulvės, paprikos, žvėriena, tirštumo suteikė raudonieji lęšiai. Na, ir dar tas vidinis pajautimas, gera nuotaika – jie yra pagrindiniai ingredientai, kurie žmogui prie puodo yra vertingiau nei brangiausi prieskoniai.
Šiurpa buvo išragauta, o linksmybės tęsėsi, vyko koncertas – tai irgi šventinis atvirlaiškis, kurį mums iš Kalvarijos šventės „Šypsausi savo kraštui“ siuntė atlikėjai ir visi susirinkusieji.
Komentarai nepriimami.