Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga (LKBS) šiuo metu vienija daugiau kaip du tūkstančius šalies kaimo bendruomenių. Jai vadovauja Virginija Šetkienė, kuri yra dažna viešnia ir mūsų krašte. Ji apsilankė ir Kazlų Rūdos bendruomenių sąskrydyje, ir atsakė į „Suvalkiečio“ klausimus.
– Kaip Kazlų Rūdos krašto kaimo bendruomenės ir jų veikla atrodo bendrame šalies bendruomenių kontekste, kuo išsiskiria jų veikla?
– Kai važiuoji į šitą vietą per miškus, kai aplink tokia ramybė ir įvažiuoji į smagų šurmulį, kur susirinkę žmonės trykšta energija, tai tikrai širdis džiaugiasi. Buvau ne kartą ir netoliese esančioje Višakio Rūdoje, kur daug renginių, ir tikrai žmonės į juos renkasi. Atrodo, važiuoji kažkur į užkampį, o čia randi gerą nuotaiką, sutinki malonius, entuziazmo pilnus žmones, ir tai yra puiku.
Šiaip jau bendruomenes skirtinguose šalies kampeliuose lyginti gana sunku, nes pati Kazlų Rūdos savivaldybė nėra didelė, ir pačių bendruomeninių organizacijų čia nėra daug. Mes turime ir rajonų, kuriuose veikia 60 ar dar daugiau kaimo bendruomenių.
– Kokias pagrindines problemas išskirtumėte bendruomenių veikloje?
– Jeigu imtume nuo pat bendruomenių gyvavimo pradžios, tai jeigu mes nebūtume įsiregistravę organizacijas, o veiktume tiesiog kaip aktyvi žmonių grupė, tai nuo mūsų pečių nukristų visa biurokratinė našta. Kai mes tapome organizacijomis, mums daugeliu atvejų teko prisiimti labai daug įsipareigojimų.
Yra bendruomenių, kurios valdo vandens bokštus ir aprūpina visą bendruomenę geriamu vandeniu, nors tai, mano nuomone, yra valstybės pareiga. Yra bendruomenių, kurios tvarkė nuotekas, nes tuo valstybė nepasirūpino, ir po to staiga juos užspaudžia aplinkosauga su kažkokiais reikalavimais, nes kažkur ir kažko nedeklaravo. Tai – pagrindinis dalykas – šitie visi įstatyminiai, biurokratiniai barjerai.
Kitas labai svarbus niuansas yra savivaldos pagalba. Jeigu savivalda supranta, kad bendruomenėms ji gali padėti, tarkime, prisidėdama prie ataskaitų tvarkymo ir rengimo, paskyrusi etatą žmogui, kuris gali tas bendruomenes konsultuoti teisiniais klausimais, kuris gali buhalteriją sutvarkyti, tai puiku, tokių atvejų yra. Būna, kad parama tikrai jaučiama, o būna, kad jos labai trūksta, kai iš pačios savivaldybės yra prisidedama labai minimaliai. Aš džiaugiuosi, kad Kazlų Rūdos savivaldybėje įgyvendinta nemažai LEADER projektų, savivalda prisideda ir prie nacionalinės paramos projektų. Tai yra labai svarbu, nes kitur tos paramos dažnai visai nebūna.
– Kiek aktuali yra vadovų problema, kartų kaita tarp vadovų kaimo bendruomenėse?
– Mano tvirtu įsitikinimu, kiekvienas už bendruomenės vairo stojęs vadovas iš karto turėtų surasti žmogų ir jį auginti šalia savęs, ruošti būsimą pamainą. Jeigu tu tos pamainos neišsiugdysi, visiems bus labai patogu, kad tu viską padarai, tą vežimą tempi, apie visus yra pagalvota, viskas suorganizuota, sustyguota ir viskas puiku. O kaip bus po to, kai tas vadovas norės išeiti ir nepadės jokie prašymai dar metus kitus padirbėti?
Neretai pirmininkai pasako, kad jie daug dirba savanoriškai, atlygio negauna, bet žmonėms atrodo, kad jie turi kažkokią naudą šiame darbe, tai ir piktesnio žodžio sulaukia, ir kartais gal įvertinimo pritrūksta. Vadovams būna skaudu, bet tie visi dalykai sunkiai įvardijami ir pasveriami. Visko būna ir pasitaiko.
Aš susidūriau ir su tokiu savivaldybių požiūriu, kad yra skiriamas projektinis finansavimas ir tu nedrįsk, žmogau, sau pasiimti už administravimą kelių šimtų eurų, nors ir darbo, ir laiko skirta tikrai daug. Niekas nepaskaičiuoja, kiek tas žmogus jau padarė savanoriškais pagrindais, o po to sakoma: mes neturime žmonių, žmonės nerodo iniciatyvos, nenori imtis tokių darbų. Bet kas gi norės, jeigu tu esi visą laiką spaudžiamas viską daryti savanoriškais pagrindais.
Už darbą turi būti atlyginta. Gali ateiti vieną kitą dieną savanoriauti, kažką išvalyti, sutvarkyti aplinką už kavos puodelį ar už pietus. Bet jeigu tu dirbi kasdien ir atiduodi darbui po kelias valandas, aš manau, kad tai turi būti apmokama ir laikui bėgant tikrai ateis toks suvokimas.
– Ką jūs norėtumėte palinkėti bendruomenėms, tiems žmonėms, kurie aktyviai dalyvauja jų veikloje?
– Pagrindinis palinkėjimas tiems entuziastams, kurie dirba, kurie palaiko bendruomeniškumą ir mato jo prasmę, būtų toks – kad juos visada suptų ir šalia būtų tokie patys, kaip jie, pilni entuziazmo ir energijos žmonės. O bendruomenių pirmininkams pirmiausia linkiu sveikatos, stiprybės, taip pat taikos ir sutarimo.
Komentarai nepriimami.