Lietuvoje visos surinktos pakuotės keliauja į pelno nesiekiančios organizacijos Užstato sistemos administratoriaus (USAD) skaičiavimo centrą Vilniuje, kur yra rūšiuojamos, smulkinamos, presuojamos ir taip paruošiamos perdirbti. Paruoštos perdirbti pakuotės iškeliauja į perdirbimo gamyklas, kur toliau lydomos krosnyse ar plaunamos ir smulkinamos. Po perdirbimo proceso gimsta naujos pakuotės arba nauji gaminiai.
Į „Suvalkiečio“ klausimus apie panaudotos taros surinkimą atsako USAD vadovas Gintaras VARNAS.
– 2016 m., kai Lietuvoje pradėjo funkcionuoti užstato sistema, tokios sistemos veikė tik 10-yje Europos valstybių. Kaip panaudotos taros surinkimas vyksta dabar, kiek šalių pasekė mūsų pavyzdžiu?
– Įgyvendindami Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus Lietuvoje užstato sistemos administratoriaus funkcijas vykdome jau daugiau negu penkerius metus.
Lietuvos sprendimas diegti užstato sistemą buvo ne kartą pastebėtas ir įvertintas užsienyje. USAD organizacija nuolat sulaukia užklausų iš įvairių kitų valstybių institucijų, organizacijų ir specialistų. Iki pandemijos gana aktyviai lietuviška užstato sistema domėjosi iš užsienio atvykstančios delegacijos. Kolegos iš svetur Lietuvos pasiekimus vertina kaip įspūdingus, nes USAD kasmet surenka 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių, vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių, pažymėtų užstato sistemos ženklu. Šiuo rezultatu Lietuva net lenkia kai kurias Europos valstybes, kuriose sistema buvo įdiegta anksčiau.
Dabar aiškiai matoma ir apskaičiuota, kad užstato sistema yra efektyviausias būdas gamintojams ir importuotojams susigrąžinti gėrimų pakuotes, taip apsaugant aplinką nuo atliekų. Perdirbtos pakuotės virsta vertinga antrine žaliava. Taigi, užstato sistema jau ne vienerius metus valstybėms padeda sklandžiai siekti ES Vienkartinio plastiko mažinimo direktyvos tikslų ir išpildyti reikalavimus. O kadangi reikalavimai palaipsniui griežtėja, užstato sistemą ėmė diegti ir kitos ES šalys. Pavyzdžiui, kitąmet sistema turėtų startuoti kaimyninėje Latvijoje, taip pat Maltoje ir Slovakijoje.
Portugalija, Turkija ir Škotija taip pat yra užsibrėžusios turėti pakuočių užstato sistemą, tik kol kas nėra aišku, kada tiksliai.
– Kiek iš viso šiuo metu Lietuvoje yra taromatų? Jie pastatyti prie didžiųjų prekybos centrų, o kaip dėl mažesnių parduotuvių – ar jose tara priimama? Ar priimama panaudota tara tiesiai iš vartotojų?
– Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimuose yra beveik trys tūkstančiai vietų, kur galima grąžinti tuščias pakuotes ir atgauti užstatą. Pakuotes sėkmingai surenka tiek didieji prekybos tinklai, tiek mažesnės parduotuvės. Pavyzdžiui, tuščią butelį su depozito ženklu priims ir parduotuvė Puskelniuose, ir Igliškėliuose, ir Gižuose.
Pastaruoju metu Lietuvoje daugėja įmonių ir organizacijų, kurios su USAD sudaro sutartis ir kaupia vienkartines užstato pakuotes savo patalpose, specialiuose surinkimo maišuose. Niekuo nereikia rūpintis – vežėjai atvažiuoja ir surenka pakuotes tiesiai iš įmonių. Pavyzdžiai rodo, kad lengvesnis taros surinkimo procesas organizacijų darbuotojams padeda išlaikyti ir sustiprinti atliekų rūšiavimo įpročius, o vienkartinės gėrimų pakuotės greitai pasiekia USAD Skaičiavimo centrą ir vėliau atsiduria pas perdirbėjus. USAD sulaukia vis daugiau pakuočių, grįžtančių iš biurų, restoranų ar kitų įmonių. Galima daryti išvadą, kad darbdaviai sparčiau žengia tvaresnio gyvenimo link – žmonės rūpinasi ne tik namų, bet ir savo darbovietės aplinka.
– Kiek taros surenkama per mėnesį, metus? Kiek jos surinkta iš viso nuo sistemos Lietuvoje įdiegimo pradžios?
– Užstato pakuočių surinkimas priklauso nuo gėrimų paklausos parduotuvėse. Natūralu, kad daugiausia pakuočių grąžinama šiltuoju metų laiku, vasarą, kai žmonės vartoja daugiau vandens, gaiviųjų ir kitų gėrimų. Pavyzdžiui, šią karštą liepą gyventojai grąžino kone 82,9 milijono užstato pakuočių, o birželį grąžintų pakuočių skaičius siekė 65,9 milijono.
Iš viso per 2020 metus grąžino beveik 612,7 mln. į rinką išleistų vienkartinių užstato pakuočių. Taigi, vidutiniškai 1,678 mln. per dieną. Pernai aukštos kokybės žaliavomis naujiems gaminiams virto beveik 11,4 tūkst. tonų PET plastiko, daugiau kaip 9,2 tūkst. tonų stiklo ir per 4 tūkst. tonų aliuminio.
O per penkerius veiklos metus užstato sistema Lietuvoje surinko jau daugiau negu 3 milijardus pakuočių, ir šis rezultatas nuolat auga.
– Kokios taros surenkama daugiausia?
– Daugiau negu pusę visų 2020 metais surinktų pakuočių sudarė PET plastiko buteliai, kurių grąžinta per 334 mln., metalo (aliuminio ir plieno) skardinių surinkta beveik 243,7 mln., stiklo butelių – 35 mln. Panašios proporcijos išlieka ir šiemet.
– Ar neplanuojama priimti ir stipriųjų gėrimų stiklo pakuočių?
– USAD yra pelno nesiekianti organizacija, kuri vykdo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme numatytus reikalavimus, į kuriuos stipriųjų gėrimų stiklo pakuočių surinkimas nėra įtrauktas.
Ilgametė užstato sistemos veikla užsienio šalyse ir penkerių metų patirtis mūsų šalyje rodo, kad sistema geriausiai veikia tada, kai atliepia vartotojų įpročius. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad dauguma žmonių pastebi, jog pradėjus veikti užstato sistemai gamta tapo švaresnė – tuščių butelių pastebimai sumažėjo pamiškėse, parkuose, paežerėse. Būtent toks yra vienas iš svarbiausių užstato sistemos uždavinių – kaip galima efektyviau surinkti pakuotes gėrimų, kurie dažniausiai vartojami gamtoje, lauko renginiuose, paplūdimiuose ir panašiai. Aplinka apsaugoma nuo milžiniško kiekio plastiko, metalo ir stiklo atliekų.
Tuo tarpu vartotojų įpročių analizė rodo, kad stiprieji alkoholiniai gėrimai dažniausiai vartojami kitaip – per šventes namuose, kavinėse, restoranuose, todėl rizika, kad šių gėrimų pakuotės atsidurs gamtoje, yra kur kas mažesnė. Stipriųjų gėrimų ar vyno buteliai turėtų tiesiog nukeliauti į stiklo rūšiavimo konteinerius. Šių butelių surinkimas yra viena iš konteinerinės sistemos paskirčių, o pakuočių tvarkymo kaštai yra įskaičiuoti į produktų kainą.
Iš visų užstatą įdiegusių šalių tik viena valstybė (Suomija) į užstato sistemą yra įtraukusi stipriojo alkoholio pakuotes, bet tai daugiau senų tradicijų, o ne aplinkosaugos veiksnių ir ekonominių skaičiavimų padiktuotas sprendimas.
– Kaip užstato surinkimo sistemą vertina Lietuvos gyventojai?
– Užstato sistemos sėkmę lemia gyventojų sąmoningumas ir noras ja naudotis. Žinoma, tiek platus taros surinkimų tinklas, tiek paprasta grąžinimo tvarka suteikia patogumą – žmonės tuščias pakuotes grąžina greitai, po to lengvai atgauna užstatą parduotuvėse.
Periodiškai kasmet atliekamos apklausos rodo, kad absoliuti dauguma, net 98 proc. apklaustųjų, nurodo, jog penktus metus skaičiuojanti užstato sistema yra reikalinga. Be to, 95 proc. respondentų yra patenkinti vienkartinių pakuočių užstato sistemos funkcionavimu. 9 iš 10 apklausose dalyvavusių Lietuvos gyventojų naudojasi vienkartinių pakuočių užstato sistema.
Paskutinio tyrimo duomenimis, apie trečdalis respondentų per mėnesį į užstato sistemą grąžina iki 30 tuščių pakuočių. Panašus skaičius žmonių sukaupia dvigubai didesnį užstatinių pakuočių kiekį, taip susigrąžindami maždaug 3–6 eurus per mėnesį.
Kaip didžiausią užstato sistemos privalumą gyventojai ir toliau nurodo švaresnę aplinką. Didžioji dalis (92 proc.) tyrimo dalyvių pripažįsta, kad įvedus pakuotės užstato sistemą, parkuose, paežerėse ir kitose žmonių lankomose gamtos vietose sumažėjo paliekamų šiukšlių.
Be to, dauguma apklaustųjų (85 proc.) tikina, kad užstato sistemos atsiradimas paskatino atsakingiau žiūrėti į visų atliekų rūšiavimą.
Komentarai nepriimami.