Tai – ne apie stebuklingą gamtos tapytoją, kasdien keičiantį žaliąjį gamtos rūbą į visokiausių atspalvių rudai ir raudonai auksinį… Kartu su šia banga per Lietuvą kiekvieną rudenį ritasi kita, ne mažiau kerinti – tik gaila, kad mažiau kas ją, tokią didelę, plačią ir be galo įvairią, pamato. Kita vertus, ir gamtos dovanojami stebuklai ne vienam visiškai nerūpi – mūsų teisė rinktis… O mes renkamės ir viena, ir kita: sunkiai išsivadavę iš nuolat kintančių vaizdinių gamtoje panyrame į kitus, ne mažiau kerinčius – tik jau žmogaus sukurtus.
Jau nuo 2005-ųjų kasmet Nacionalinis liaudies kultūros centras sukviečia visos šalies kūrėjus, kuriems talentas ir darbštumas – „nuo Dievo“, į nacionalinę konkursinę liaudies meno parodą „Aukso vainikas“. Ji tautodailininkams tebėra pats atsakingiausias ir svarbiausias renginys, išskyrus tik kas keleri metai vykstančias svarbių šalies jubiliejų, dainų švenčių parodas. Taigi sukrunta visos apskritys, rengdamos regionų parodas, kuriose – dešimtys autorių ir šimtai kūrinių (pagal konkurso nuostatus autorius turi pateikti penkių darbų kolekciją), o į šalies turą patenka tik trys skirtingų žanrų atstovai… Kaip sako vertinimo komisijos nariai, yra dvi jų darbo pusės: malonu susitikti su daugybe kūrybingų, dvasingų žmonių, gėrėtis jų darbais – ir neretai labai sunku nutarti, kuri iš keleto kone lygiaverčių kolekcijų keliaus į svarbiausią ekspoziciją (ir konkursą).
Marijampolės kultūros centre vykusioje regioninėje „Aukso vainiko“ parodoje dalyvavo 34 autoriai iš visų savivaldybių, pateikę pačių įvairiausių žanrų darbų. Mainėsi audinių ir juostų raštai bei spalvos, ore suposi sodai, sunkiai žvilgsnį atitraukei nuo tautiniais kostiumais papuoštų lėlių ar verbų margumo, karpinių ažūro… Jau pernai teko pasidžiaugti pagausėjusiomis Kazlų Rūdos, o šiemet – ir Kalvarijos auksarankių gretomis. Neatsirado jie iš niekur, dirbo ne vienerius metus, bet ne visi drįso (ar nebuvo paraginti) pasirodyti didesnėje parodoje. Kita vertus – tai pažymėjo ir vertintojai – ne tik pas mus pastebima pauzė, ne vienas gerai žinomų meistrų atrankose nedalyvauja (beje, įvertintieji „Aukso vainiku“ natūraliai kurį laiką nebegali vėl jo siekti). Viena iš priežasčių – ne vienas kūrėjų, kasmet dalyvaujančių įvairiuose renginiuose, atsakingiau žiūri į tai, ką daro patys, kritiškiau tai vertina…
Šiemet vertinimo komisijai vadovauja Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės specialistė Solveiga Jakučiūnaitė. Marijampoliečių darbus taip pat vertino dr. Alė Počiulpaitė, Lietuvos nacionalinio muziejaus etnologė Elvyda Lazauskaitė, Marijampolės meno mokyklos pedagogė, dailininkė Neringa Krivičienė ir etnokultūros specialistė Eglė Alenskaitė. A. Počiulpaitė, pamačiusi mūsų regiono tautodailininkų darbus po keleto metų pertraukos, sakė matanti šioje ekspozicijoje dabarties – įvairovės, daugiabalsiškumo, šiandienos situacijos, t. y., ir karantino – atspindį. Smagu, kad yra ir naujų, ir jaunų autorių – iš jų turi ateiti tradicijų tąsa. Be jos neteksime savitumo. Dvasinis paveldas yra tai, kaip žmogaus pasaulėžiūroje atsispindi visa, ką paveldėjome, kaip tai tęsiama. Konkursinės vietos – sąlyginis dalykas, šios dienos atspindys, svarbu ateityje nepritrūkti jėgų ir noro kurti.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Gausiai susirinkusius autorius, juos palaikančius žmones sutartinėmis pasveikino Marijampolės kultūros centro ansamblis „Dijūta“. Kultūros centro direktorės pavaduotoja Aistė Bakaitė ne tik linkėjo sėkmės, bet ir įteikė Kultūros centro padėkos raštus visiems dalyviams. Specialieji diplomai buvo įteikti Genei Bučiūnienei ir Genovaitei Perukonienei iš Kazlų Rūdos, Daliai Arminienei (Kalvarijos sav.) ir marijampoliečiui Vitaliui Striuogaičiui.
Trečiosios vietos pripažintos Šakių r. atstovui kalviui Valdui Paukščiui ir vilkaviškietei audėjai Editai Šūmakarienei, antrosios – medžio drožėjui iš Kalvarijos Antanui Lastauskui, Vilkaviškio r. kryždirbiui Raimundui Blažaičiui ir Šakių rajono atstovui Eirimui Martūnui už muzikos instrumentus.
O nacionaliniame konkurse Marijampolės apskričiai taikomosios dailės žanre atstovaus vilkaviškietė audėja Janina Blažukienė, kryždirbystės – Šakių atstovas kalvis Edvardas Mačaitis. Trečiojo (dekoratyvinės dailės) autoriaus į konkursinę parodą vertintojai šį kartą nerado. Iš tiesų, skirtingai nei anksčiau, šio žanro atstovų buvo nedaug…
Marijampolės kultūros centro parodų organizatorė Onutė Surdokienė priminė, kad ateinantys – Sūduvos metai ir kuriantys žmonės juos, be abejo, gražiai įprasmins.
Nijolė LINIONIENĖ
Komentarai nepriimami.