Marijampolėje ir visoje Lietuvoje neblogai žinoma uždaroji akcinė bendrovė „Vidara“ po trijų mėnesių, ateinančių metų vasario 12-ąją, minės 30-ąsias įkūrimo metines. Tai šeimos įmonė – bendrovę įkūrė marijampolietis Viktoras Kemeraitis, nemažai metų vadovavęs tuometei Kapsuko tarpkolūkinei statybos organizacijai, vėliau performuotai į Marijampolės statybų bendrovę „Statybos ritmas“, su savo dviem sūnumis Dariumi ir Ramūnu. Iš čia ir bendrovės pavadinimas – tai Viktoro, Dariaus ir Ramūno vardų trumpinys.
– Daug metų dirbant Tarpkolūkinėje statybos organizacijoje pastatėme šimtus, jei ne tūkstančius pačių įvairiausių pastatų kaimuose – tai ir mokyklos, kultūros namai, ir gyvenamieji daugiabučiai bei kiti statiniai. Kai ši organizacija tapo „Statybos ritmo“ bendrove, joje iš pradžių dirbau vyriausiuoju inžinieriumi, o vėliau tapau generaliniu direktoriumi.
Tais laikais, kai vadovavau šiai bendrovei, joje dirbo apie 800 žmonių, darbų apimtys ir atsakomybė buvo didžiulė. Pastatėme daugybę įvairiausių pastatų, iki šiol su džiaugsmu prisimenu kai kuriuos iš jų, pavyzdžiui, Lietuvos konsulato pastatą Lenkijoje, Seinuose, kuris pradėtas statyti man vadovaujant. Atsisveikinęs su „Statybos ritmu“, 1995 metais atėjau vadovauti mūsų šeimos valdomai „Vidarai“, o dabar iš manęs vadovo pareigas yra perėmęs sūnus Darius, – pasakojo V. Kemeraitis.
Pats Darius mokyklos suole apie statybininko profesiją negalvojo – jo mintis buvo užvaldęs sportas. 1982–1990 metais D. Kemeraitis sportavo labai aktyviai ir pasiekė nemažai – turbūt nedaugelis žino, kad nuo 1985 metų Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės nariu buvęs Darius tapo šalies trumpų nuotolių čempionu ir prizininku 60, 100 ir 200 metrų bėgimo distancijose.
– Tos išsiugdytos sportininko savybės vėliau labai padėjo versle. Bėgimo takelyje esi vienas, esi kovotojas, ir tai, ką pasieksi, priklauso tik nuo tavęs. Išmokau kovoti, būti atsakingas. Tiesa, vėliau su aktyviu sportu teko atsisveikinti, bet jis ir toliau man yra svarbus, – sakė „Vidaros“ vadovas.
D. Kemeraitis jau aštuonerius metus mūsų mieste rengia bėgimą „Bėgame už Marijampolę“, kuris sulaukia vis didesnio dėmesio. Verslininkas taip pat yra Marijampolės lengvosios atletikos sporto klubo pirmininkas, yra šiemet įkurtos asociacijos Marijampolės sporto veteranai prezidentas, aktyviai dalyvauja kuriant miesto sporto strategiją.
V. Kemeraitis, paklaustas, ar norėjo, kad sūnus būtų inžinierius, kaip ir jis pats, o ne sportininkas, sako, kad tuo metu iš sporto pragyventi nebuvo galima, tad reikėjo įgyti specialybę. Tuomečiame Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas) taip pat studijavo ir jį baigė ketveriais metais vyresnis Dariaus brolis Ramūnas, įgijęs inžinieriaus statybininko-technologo profesiją, tad brolio pėdomis pasekė ir Darius, pasirinkęs tą pačią specialybę.
Beveik šimtą darbuotojų turinčios „Vidaros“ specializacija yra statybinės medžiagos – bendrovė Lietuvoje ji labiausiai žinoma kaip stogų ir fasadų pardavėja. Didžiąją dalį apyvartos – apie 70 procentų būtent ir sudaro prekyba. Šalyje keliuose miestuose veikia 6 skyriai, likusi dalis – statybos darbai bei kultūros paveldo objektų restauravimas.
Būtent dėl tokių objektų restauravimo bendrovė labiau žinoma Sūduvos sostinėje, nes čia jos specialistai restauravo daugybę istorinių miesto pastatų. Tai – ir Marijampolės prokatedra, ir buvusi Marijampolės sinagoga, kur dabar įsikūręs Meilės Lukšienės švietimo centras, ir Krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus. Beje, sutvarkytas ir lankymui pritaikytas šio muziejaus rūsys Vytauto gatvėje esančiame pastate kaip tik šiomis dienomis pakvietė pirmuosius lankytojus. Itin gerai įvertintas ir Bulotų namų P. Vaičaičio gatvėje restauravimas – šis apšiuręs pastatas pasikeitė neatpažįstamai.
– Restauruoti istorinius pastatus – ir sudėtingas, ir labai atsakingas darbas. Jį gali atlikti tik atitinkamus sertifikatus turinčios įmonės, yra daug įvairių griežtų reikalavimų, saugant istorinį paveldą. Ir rekonstruojant tuos pačius Bulotų namus dalį naujų lentų teko specialiai „pasendinti“ specialiomis medžiagomis, kad jos vizualiai nesiskirtų nuo išlikusiųjų senųjų, – pasakojo V. Kemeraitis.
Prieš septynerius metus „Vidara“ įsigijo buvusių miesto kultūros rūmų Stoties gatvėje pastatą. Didžiulis, daugiau kaip 3000 kvadratinių metrų ploto statinys dar ilgokai po įsigijimo stovėjo tuščias. Pasak V. Kemeraičio, reikėjo sukaupti lėšų, kad čia būtų galima perkelti dalį veiklos, tad neskubėta, įrangos darbai palaipsniui vyko viduje. Dabar čia jau veikia profesionalus stogų ir fasadų centras, greitai bus betonuojamos buvusios koncertų salės grindys, kur įsikurs bendrovės sandėlis, šalia esančioje patalpoje, kur anksčiau buvo sporto salė, atsiras gamybinės patalpos.
Paklaustas, kur yra „Vidaros“ sėkmingo verslo paslaptis ir kokią įtaką daro tai, jog bendrovė yra šeimos įmonė, V. Kemeraitis sako, kad kažkokių stebuklingų receptų nėra. Svarbu, kad dirbama tariantis, ieškant geriausių sprendimų, už kuriuos atsakingi šios šeimos nariai. „Vidaros“ bendrovės statybos skyriuje projektų vadovu dirba ir R. Kemeraičio sūnus Karolis, tad galima teigti, jog įmonėje šeimininkauja jau trečioji Kemeraičių šeimos karta.
Ar visada pavyksta susitarti, ar neišsiskiria nuomonės? Darius teigia, kad į tėčio nuomonę įsiklauso, jo patirtis yra svarbi, bet naujas, greitai besikeičiantis laikmetis kartais reikalauja modernių, kartais ir nestandartinių sprendimų. Jis prisipažino, kad ir dėl buvusių kultūros rūmų pirkimo tėčio nuomonė iš pradžių buvo gana skeptiška.
– Turiu pripažinti, kad Darius, norėjęs įsigyti šį pastatą „Vidarai“, buvo teisus. Aš laikausi tokios taktikos, kad visus nesutarimus, ginčus reikia palikti namuose, o darbe kartu ieškoti geriausių sprendimų. Man yra ramu, kad šeimos verslas yra patikimose rankose, kad koronaviruso pandemija mūsų darbų apimčių nesustabdė, kad bendrovė dirba stabiliai ir plečiasi, – sakė V. Kemeraitis.
Komentarai nepriimami.