Su Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadu dr. Egidijumi Papečkiu kalbėjomės apie dezinformaciją ir melagienas.
Dezinformacija yra Rusijos informacinio karo dalis. Šiais laikais informacija daug lengviau prieinama ir pasiekiama didelei grupei žmonių, nereikia ilgai laukti naujų žinių, kaip senesniais laikais, o per socialinius tinklus galima pasiekti beveik kiekvieną pilietį. Ir Rusija tuo naudojasi, kad pasiektų žmonių sąmonę. Šalis agresorė pradėjo tai daryti ne tik užpuolusi Ukrainą, o gerokai anksčiau, ir rusai siekia savų tikslų. Nuo karo pradžios mėginta visus įtikinti, kad Ukraina yra nusikalstama valstybė, kurioje veikia neva neonacistinė valdžia.
Nužmoginti ir užgrobti – toks Rusijos tikslas Ukrainoje
Ukrainos kariuomenės kariai pagal Ženevos konvenciją yra laikomi kombatantais, t. y. žmonėmis, kurie tiesiogiai ir teisėtai dalyvauja kare, jiems yra nustatytos elgesio taisyklės, kaip elgtis su civiliais, belaisviais ir pan., bet rusai juos vadina smogikais, nacionalistais, fašistais, tokia retorika siekdami nužmoginti. Nors Ukrainoje yra teisėtai išrinkta demokratinė valdžia, kuri visuotinai pripažinta, skirtingai nei Rusijoje ar Baltarusijoje, nepaisydama to, Rusija Ukrainos valdžią vadina režimu. Taip visais būdais bandoma sudaryti įspūdį ir Rusijos piliečiams, nes yra du propagandos veikimo frontai – savo visuomenė ir vakariečiai, ir kitų šalių gyventojams, kad Ukraina yra valstybė-klaida, taip bandant vėlgi nužmoginti ir kartu pateisinti užpuolimą.
Po Ukrainos užpuolimo atsirado dar vienas Rusijos tikslas – parodyti, kad Ukraina yra dar ir teroristinė valstybė: kad ji rengia išpuolius prieš Rusiją ir jos piliečius. „Po kai kurių įvykių Rusijoje, kurie galėjo būti ne Ukrainos, o pačios Rusijos surengti (iki karo tokių išpuolių kaip bepiločių atakos, visuomeninių veikėjų sprogdinimai nebuvo), nesame tikri, kas tai suorganizavo. Kadangi Ukraina yra užpulta, ji turi teisę atakuoti Rusijoje esančius karinius taikinius, tai yra teisėta. Be abejo, kiekviename kare koks sviedinys nukrenta į civilius objektus net ir labai besistengiant to išvengti.
Vėlgi Rusijos kariuomenė, ieškodama pastatų, kur galėtų apsistoti, dislokuotis, įsikuria šalia savo civilių objektų, mokyklose, kultūros namuose, ambulatorijose. Štai šiomis dienomis išplatinta žinutė, kad 47 sviediniai sprogo Šebekino miesto apylinkėse Rusijoje, pažeisti trys civilių namai. Akivaizdu, kad visi kiti sviediniai pataikė į karinius objektus, o trys nukrito ne ten, kur reikėjo, bet Rusija tai bando parodyti, kaip tikslinį rusų civilių apšaudymą“, – pasakojo E. Papečkys.
Rusams patogu suversti kaltę ukrainiečiams ir sudaryti jų buvimo pėdsaką, o falsifikuoti jie moka. Štai ir Šaulių sąjungą buvo bandoma apšmeižti prieš porą metų, kai vyko migrantų krizė Lietuvoje. Rusijos tikslas – pakirsti mūsų pasitikėjimą savo valdžia, NATO ir ukrainiečiais.
Daugelį apgavo žinutė apie sviedinius su nusodrintu uranu, kurie yra kietesni, geriau pramuša rusiškų tankų šarvus ir rusai neturi, kaip juos atmušti. Vien žodis „uranas“ baugino, nes tai – radioaktyvi medžiaga, nors jis yra nusodrintas, nėra radioaktyvus. Rusai sukurpė istoriją, kad viename sprogusiame sandėlyje buvo tie sviediniai su uranu, ir radiacijos debesis slenka per Europą. Dar pridėjo kažkokios Lenkijos institucijos tinklapį neva su įrodymais. Pirmiausia, aišku, žinią platinti ėmėsi „penktoji kolona“, o įtikinamai atrodančia fikcija ėmė dalintis ir daugelis kitų. „Jokio debesies nebuvo, o daug kas net nesusimąstė, kad čia melas. Reikia stebėti šaltinius, kurie platina, ir neskubėti viskuo tikėti“, – pataria E. Papečkys.
Pasinaudodami kritika kabina propagandinį šlamštą
Žmonės visada turi kritikos valdžiai, aišku, jie turi teisę kritikuoti jos sprendimus, išsakyti savo požiūrį. Taigi stengiamasi nusitaikyti į kažkokį valdžios sprendimą, nes tai aktualu daugeliui, o prie to prikabinamas propagandinis melo „vagonas“. Žmonės nesusimąsto, neįsiskaito ir ima platinti tarp savo draugų tokią nepatikrintą informaciją. Aišku, problemų pas mus yra ir bus, bet Rusija visada siekia parodyti, kaip labai mes vargstame, o Rusijoje viskas labai gerai.
Toks nepasitikėjimas sėjamas kasdien. Rusijai visai nesvarbu, kokia pas mus valdžia, svarbu kritikuoti, prikabinti prie opozicijos kartais teisingos kritikos savo propagandinį šlamštą, kuris ima plisti per socialinius tinklus. Iš esmės daugiausia dezinformacijos ir plinta per socialines medijas. „O oficialioji žiniasklaida nepaskelbs dezinformacijos, nes patikrina faktus. Nepatikrinę neskelbs nei „Suvalkietis“, nei didesni leidiniai, nors kartais didesni paskuba siekdami būtų pirmi, paskelbia kokią klaidingą žinutę, bet paskui tikslina. O „Suvalkietyje“ neatsimenu, kad buvęs toks atvejis, nes pas jus nėra to liguisto lenktyniavimo“, – sakė E. Papečkys.
Socialiniuose tinkluose lengva paskleisti netikrą informaciją. Tiesa ta, kad yra piliečių, gaunančių atlygį už propagandinį turinį, tarp jų – ir nuteistų už tai, nes dirbo prieš Lietuvą, taip pat ir įtariamų, kad yra prorusiškų pažiūrų, ir platina jų dezinformaciją. „Daugelis vyresnių žmonių supranta rusiškai – čia yra ir pliusas, ir minusas. Tai padeda ir gauti informaciją, pavyzdžiui, apie įvykius Ukrainoje, bet, kita vertus, atsiranda galimybė būti paveiktiems rusiškos propagandos, kadangi nėra galimybės gauti žinių iš, pavyzdžiui, anglų kalba skelbiamų šaltinių.“
Į klausimą, ar paveikia rusiškas naratyvas tuos, kurie žiūri kažkokius, sakykime, neutralius vaizdelius iš rusų gyvenimo jutube ar kitur, E. Papečkys atsakė, kad tam tikrą įtaką tai daro. Galbūt ten parodys kokį ukrainietį, kuris netinkamai elgiasi, ir jau bus mestas šešėlis visų ukrainiečių reputacijai. O rusai ten pasirodo kaip nuostabūs žmonės, gerai elgiasi, augina sodus, myli gyvūnus, gėles, vaikus, gražūs jų miestai – rodomas teigiamas paveikslas, nes niekas jutube nesidalija, kaip yra prastai regionuose, koks alkoholizmas, kokia politinė korupcija klesti, kaip perkami rinkimai ir postai. Viso to žmonės nepamato, tie teigiami vaizdiniai paveikia sąmonę ir ima formuotis klišės. Jei žmogus nežiūri angliškų kanalų ar ukrainietiškų, jis atsiduria tam tikrame burbule.
O socialinėse medijose dauguma rusų tinklaraštininkų kalba tai, ką nori girdėti rusų visuomenė, tokiu būdu jie uždirba didelius pinigus, nes tuos kanalus žiūrovai prenumeruoja ir taip daromas verslas. Rusijoje gali gerai gyventi, jei šneki, ką reikia. Ir natūralu, kad rusai nori girdėti tai, kas jiems malonu.
Melų turinys nuo karo pradžios nesikeičia
Rusijoje buvo skleidžiama dezinformacija dar iki karo Ukrainoje, kad mes Lietuvoje labai blogai gyvename. O jau karo laiku mitas sklido apie tai, kad pabrangus energijos šaltiniams, Berlyne ir kitur rusai įrengė pasišildymo kambarius, nes žmonės ten šąla, neva negali susimokėti už šildymą… Ir rusai tuo tiki.
Dar ten skleidžiama, kad Lietuvoje viską valdo amerikiečiai, jų kompanijos, o mes jiems – tik pigi darbo jėga. „Nesu Lietuvoje susidūręs su tokia amerikietiška kompanija, kuri čia vystytų tokią veiklą. Veikia „Philip Morris“ gamykla, bet čia tik filialas. O jiems sakoma, kad čia nėra jokio lietuviško verslo ir todėl mes visi svajojame bėgti į užsienį valyti viešbučiuose tualetus, nes ten geriau moka, negu už darbą pas mus kokioje įmonėje. Jie tuo nuoširdžiai tiki. Labai sunku įsivaizduoti, kaip išvis jų sąmonėje propaganda sulipdo du tokius skirtingus dalykus, kaip laukinis kapitalizmas ir socializmas. Ideologija liguistai paveikia žmonių sąmonę ir jie gyvena dviguboje realybėje.“
E. Papečkys sako, kad Rusijos propagandos turinys nuo karo pradžios iš esmės nesikeičia. Rusija ima vis tuos pačius naratyvus, o kai nesiseka fronte, jų propaganda dar labiau suaktyvėja. Tai pigiausias būdas įtikinti Vakarų visuomenes, kad jos turi nustoti remti ukrainiečius. „Mūsų visuomenė turi poveikį politikams, mes juos renkame sąžininguose rinkimuose, o jei būsime nepatenkinti jų priimamais sprendimais, jų daugiau nerinksime. Rusijos siekis yra, kad rinktume tuos, kurie nenori remti Ukrainos.“
Rusai vis prikelia „negyvą“ naujieną apie amerikiečių biologinio ginklo laboratorijas Ukrainoje. Buvo net kažkokius dokumentus pateikę, bet tai tik vieša sklaida apie projektus, susijusius su pandemijos tyrimais, apie tai, kaip apsisaugoti nuo kovido plitimo, o tas tirta visame pasaulyje. E. Papečkys visus tuos dokumentus panagrinėjo, bet panašu, kad kiti to nedaro, tiesiog šitą „feiką“ ima skleisti kitiems.
Dar skleidžiami melai, kad Ukrainoje vagiami vaikai, kad sužeisti kariai išpjaustomi organams, naudojami nusikalstamai juodajai donorystei, kad Ukrainos valdžia vagia pinigus, kuriuos gauna kaip labdarą. Reikėtų žinoti, kad Vakarų skiriama finansinė parama turi ir kontrolės mechanizmą, kad nebūtų išgrobstyta. Taip pat kuriami mitai apie vagiamus iš Ukrainos ginklus, esą jie papuola į teroristų rankas. Tokių duomenų nėra, „Europolas“ iš karto ėmėsi tai kontroliuoti, taikė priemones, kad tai užkardytų, ir apie tai buvo viešai paskelbta.
„Atvirkščiai: matome, kad prasidėjus karui, į rusų nusikaltėlių rankas papuola ginklai iš fronto. Rusijos federalinio saugumo tarnyba, pakeitusi KGB, lietuviškai vadinasi FST, o rusiškai FSB, rodo daug sulaikanti asmenų, kurie Kryme platina ginklus ir iš ten juos veža į Rusiją. Kerčės tiltu iš Krymo pervažiuoti į Rusiją nepatikrintam nesudėtinga. Kryme susitelkę nusikaltėlių grupuotės, kurios tuos ginklus ir gabena. Ir trofėjinius vakarietiškus taip pat.“
Rusijos propaganda bando nuslėpti, kad šitas karas yra grobikiškas. Nors jie naudojasi užgrobtu turtu, gamyklomis, ištekliais. Kadyrovo čečėnai labai stengiasi užgrobti tą turtą, dėl jo ten vyksta kova tarp klanų.
E. Papečkys sako, kad matyti visi požymiai, jog kontrpuolimui rengiamasi, bet tokio masto, kokio norėtume, jis dar nepradėtas.
Paklaustas, kaip visgi nepakliūti ant melagienų kabliuko, jis sakė, kad pakankamai ir nuosekliai apie tai yra viešai kalbama. „Džiugu, kad propaganda nepasiekia mūsų jaunimo, nes jis nesupranta rusiškai. 15–18 metų jaunuoliai nežiūri socialinėse medijose rusiškų įrašų. O daug kas iš vyresniųjų natūraliai pasitraukė iš nuodingos rusiškos terpės. Siūlau gerai pagalvoti matant rėksmingą antraštę, atsitraukti kuriam laikui ir pergalvoti, ar tai realu. Stengtis nereaguoti, nesidalinti žinia karštai. Visos per karo metus skleistos grėsmingos žinios nepasitvirtino, tai, kuo baugino, neįvyko. Svarbu įsiminti ir stebėti, iš kokių šaltinių, kanalų ateina informacija, ir atsisakyti nepatikimų šaltinių.“
Komentarai nepriimami.