Kalvarijos savivaldybė Derliaus šventės metu apdovanojo sėkmingai ūkininkaujančius savo krašto žmones. Už sėkmingą ūkininkavimą ir pažangų augalininkystės vystymą apdovanotas ir Andrius Klimaitis – trečios kartos ūkininkas. Andrius sako, kad ūkininkavimas maitino senelę (tėtukas anksti mirė), vėliau – ir mamą, ir jį su seserimi, kai abu mokėsi ir studijavo – tada beveik visas maistas užaugdavo nuosavame ūkyje (šeima augino ir gyvulius). Tai kaip netęsti šios tradicijos? – retoriškai klausė pašnekovas.
Policijos pareigūnas ir ūkininkas
Andrius Klimaitis – policijos pareigūnas, Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas. Pakalbintas juokiasi: ne pirmą kartą į laikraštį pateks, tik šįkart – kaip ūkininkas. Apie Andrių pastarąjį kartą „Suvalkietis“ rašė, kai jis kartu su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato komanda 2017-aisiais pelnė „Geriausios policijos komandos“ titulą.
Ūkininkavimas Andriui – hobis, tradicijos tąsa, kaip pats sako. Jau vienuolikti metai turi ūkininko pažymėjimą. Mockavos kaime, netoli namų, augina kviečius, miežius, avižas, rapsus. Tad nuo pavasario iki rudens, kai dienos ilgos, grįžęs po tarnybos turi ką veikti. Sako, tai puikus atsipalaidavimas po įtemptos dienos. Smagu pasigėrėti, kai laukai gražūs ir žada gerą derlių. Bet, prisipažįsta, dėl šio hobio mažiau laiko lieka šeimai, o ji nemaža: trys vaikai. Vyriausioji dukra jau studentė. Andrius įtaria, kad ūkininkės iš jos nebus: pasirinko studijuoti fiziką. Bet jaunesnieji (sūnus ir dukra) dar mokykloje – galbūt jie kada nors perims tėčio hobį?
– Tai gal dabar, kai derlius sudorotas, o būsimasis – pasėtas, yra laiko sau ir šeimai?
– Žiemą stengiuosi suremontuoti techniką, kad darbymečiu gerai veiktų, – sako pašnekovas.
Klausiu, iš kur Andrius tiek visko išmoko – ir augalininkystės niuansus išmano, ir traktoriaus mechanizmas jo rankoms pasiduoda? Pašnekovas sako, kai dar mokėsi mokykloje, nuo 16 metų buvo galima įgyti traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą. Praktiškai nuo tada ir tęsiasi draugystė su tuo metu naudotais metalo žirgais, juos pažįsta kaip penkis pirštus. O augalininkystė, kaip šeimos paveldas, pamažu tapo gerai pažįstamu darbu, nors čia naujovių ir pasikeitimų taip pat nestinga. Dabar tokie pertvarkų, naujų technologijų laikai visur!
Apie gamtos ir ūkininkų santykius
– Kad tik tokios problemos būtų gyvenime, – apie sėjas, pjūtis ir kitus ūkio darbus sako Andrius.
Kur kas didesnius rūpesčius ūkininkui kelia gyvūnijos pasaulis pasėlių laukuose. Jei konkrečiau – jo 20-yje hektarų yra du melioracijos grioviai, kuriuose smagiai sau gyvena bebrai. Šie apie 20–26 kg sveriantys gražuoliai „statybininkai“ stato užtvankas, kurios užlieja pasėlius.
– Griovius rankomis reikia valyti, nušienauti, krūmus ir medelius iškirsti – kaip visur spėti? Bandau, bet ne visada pavyksta: bebrai turi daugiau laisvo laiko nei aš. Dairiausi šlaitų šienapjovių – jos labai brangios, kainuoja daugiau kaip septynis tūkstančius eurų. Man, kaip smulkiam ūkininkui, tai yra per brangu, – sako Andrius. – Savivaldybė buvo griovius išvaliusi, bet bebrams čia, matyt, patinka, nes jie vis sugrįžta, – nelinksmai juokauja Andrius. – Jei grioviai būtų dažniau šienaujami, išpjaunami krūmynai, medeliai, gal „statybininkai“ pritrūktų statybinės medžiagos ir persikraustytų kitur.
Apie bebrų ir melioracijos santykius
Kalvarijos savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Darius Kuprelevičius sako, kad bebrai, statydami užtvankas, taip pasidarbuoja, kad užliejami sausumos plotai, kaupiasi dumblas, o dėl išraustų urvų gali keistis griovio vaga, susidariusios sąnašos užkemša drenažo žiotis, dėl to ima neveikti drenažo sistemos. Kadangi melioracijos griovių priežiūrą vykdo savivaldybės, tai dėl bebrų užtvankų žemės savininkai ir kreipiasi į Žemės ūkio ir melioracijos skyrių. Skyrius šią informaciją perduoda atitinkamam medžiotojų būreliui, kuris imasi priemonių, kad būtų reguliuojama bebrų populiacija.
– Kalvarijos savivaldybėje 2022 m. buvo panaudota apie 20 tūkst. eurų 34-ioms bebrų užtvankoms išardyti, atstatyti melioracijos griovių šlaitus bei dugną, išvalyti dumblo sąnašas aplink užtvankas, išvežti medžių šakas. Šiais metais buvo išleista mažiau lėšų bebrų užtvankoms ardyti, nes 2022–2023 m. medžiojimo sezono metu buvo pakankamai sureguliuota populiacija, – sako D. Kuprelevičius.
Ir priduria, kad vis tik savivaldybės lėšų nepakanka, kad būtų pasiektas teigiamas rezultatas, kad visi ūkininkai būtų patenkinti. Šiais metais Savivaldybė iš deleguotų lėšų atlieka griovių remonto darbus Tarprubežių kadastrinėje vietovėje. Darbų sąmatinė vertė – 39278 Eur. Šiemet Savivaldybės taryba pritarė, kad būtų investuojama į melioracijos sistemas – bus projektuojama Trakiškių kadastrinės vietovės melioracijos griovių sistemos rekonstrukcija, esanti Jurgežerių, Kumečių, Kušliškių, Šleinių ir Šaltųjų Šaltinių kaimuose. Numatyta rekonstruoti 16 km griovių.
D. Kuprelevičius sako, kad reikia labai gerai pasverti, ar bebrai gamtai pridaro daugiau žalos, ar teikia naudos. Jei viską vertintume tik pinigais, tai bebrų veikla kainuoja brangiai ir Savivaldybei, ir žemių savininkams, ir medžiotojams.
Apie „Rail Baltica“ projekto ir ūkininkų santykius
Turbūt kiekvieno Kalvarijos krašto ūkininko galėtume klausti, ar būsima geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ palies jo gyvenimą – ir sulauktume teigiamo atsakymo. Andrius sutinka, kad projektas „Rail Baltica“ labai svarbus. Tačiau ir jo ūkis neteks apie 2 hektarų žemės – joje bus nutiesta vėžė. Taigi sėjami plotai sumažės. Andrius turi iš valstybės nuomojamos žemės. Jo manymu, būtų galima sumainyti sklypus ir vietoje paimtosios valstybės reikmėms gauti kitą valstybinės žemės plotą. Rugsėjo mėnesį vykusiame susitikime su Susisiekimo ministerijos atstovais ūkininkai kėlė klausimą dėl valstybės reikmėms paimamos žemės – netgi parašė raštą, kad ji turėtų būti grąžinama valstybine žeme toje pačioje savivaldybėje. Susisiekimo ministerijos atstovas Vytautas Palevičius „Suvalkiečiui“ patvirtino, jog toks ūkininkų kreipimasis buvo. Tačiau pagal galiojančius teisės aktus už paimamą žemę ypatingos valstybinės svarbos projektui bus atlyginama tik pinigais pagal rinkos kainą, kito lygiaverčio turėtajam žemės sklypo suteikimas nėra numatytas. Tai, pasak V. Palevičiaus, vienas iš būdų paspartinti geležinkelio vėžės tiesimo darbus – nedelsiant išpirkti konkrečius sklypus ir pradėti projektavimą bei statybas Lenkijos sienos link. Projektą įgyvendinanti institucija, vadovaudamasi teisės aktais, organizuoja paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimą, kurį atliks nepriklausomas turto vertintojas.
Komentarai nepriimami.