Šiandien nuo skausmo kenčia daugybė žmonių. Baisiausia, kai skausmas tampa lėtiniu, nuolatiniu gyvenimo palydovu. Suprastėja gyvenimo kokybė, sunku atlikti įprastus darbus, užsiimti mėgstama veikla. Ne vienam dėl to tenka išeiti iš darbo, neretai sutrinka nervų sistema, apima depresija. Juk gyvenimo kokybę nusako ne vien materialinės sąlygos – ne mažiau svarbi ir, ko gero, svarbiausia yra gera savijauta bei sveikata. Tačiau ne vienas kenčiantis skausmą papasakos, kaip apėjo šimtus daktarų ir jam niekas nepadėjo. Ne be reikalo Lietuvoje vis plačiau kelią skinasi Skausmo klinikos, kur gydomas tiesiog skausmas. Marijampolės ligoninėje Skausmo klinika gyvuoja jau antrus metus. Pacientų vis daugėja. Per dieną vidutiniškai čia dirbantys gydytojai Linas Šikarskas ir Aida Kinderytė priima apie 20 pacientų. Tik nuo šių metų pradžios iki spalio klinikoje jau apsilankė 1045 pacientai.
Stebina, kad pacientai apleisti
Medicinos mokslų daktarė, anesteziologė, reanimatologė, skausmo gydytoja Aida Kinderytė Marijampolės Skausmo klinikoje dirba tik nuo šio rugsėjo.
Skausmo specialistė, kurios specializacija – medikamentinis ir invazinis skausmo gydymas, dar dirba privačioje skausmo gydymo ir stuburo chirurgijos klinikoje „Clinic Agatas“, prieš tai yra daug metų dirbusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose.
Gydytoja, paklausta, kokie keliai ją atvedė į Marijampolę, sako, kad tiesiog atėjo pokyčių metas, ir tai sveika, nors profesinėje srityje, pačioje jos specializacijoje, kaip ir niekas nepasikeitė. Pasikeitė tik darbo vieta. Dabar med. m. dr. A. Kinderytė gydo nuo skausmo kenčiančius Marijampolės regiono gyventojus.
Gydytoja atvira – jai labiausiai į akis krito tai, kad Marijampolėje į Skausmo kliniką ateina mediciniškai stipriai apleisti pacientai, skausmus kenčiantys kelerius ir daugiau metų. Pasak A. Kinderytės, sunku suvokti, kaip tie žmonės taip gyvena. Vilniuje, Kaune ir aplinkui didžiuosius miestus gyvenantiems žmonėms pagalba nuo skausmo teikiama kvalifikuotesnė, jie žino, kur kreiptis, juos siunčia kiti gydytojai, kai negali padėti. Marijampolės regione, jeigu čia nebūtų įsikūrusi Skausmo klinika, didžioji dalis žmonių iš mažesnių miestų, miestelių, kaimų ir toliau gyventų kęsdami skausmą, ieškoti pagalbos į didžiuosius miestus nevyktų, jų net niekas ten nesiųstų.
– Dirbu čia trečią mėnesį, bet baigiu pavargti dėl to, kad pacientai ateina visiškai neištirti, apleisti, kartais net nežinau, nuo ko pradėti gydymą. Kai kurie ligoniai vos paeinantys. Keisčiausia, kad praktiškai didžiajai daliai jų nedaryti jokie stuburo tyrimai, išskyrus rentgeno nuotrauką, kuri prieš šimtą metų gal ir buvo reikšminga, bet šiais laikais yra daugybė kitų vertingesnių ištyrimo būdų. Žmonės tiesiog paliekami kentėti skausmus.
Ką gydo skausmo gydytojas?
Pasak A. Kinderytės, skausmo gydytojas gydo lėtinį skausmą. Šiam tikslui ir sukurta skausmo klinika. – Tai reiškia, kad kai pacientui nuolatos skauda, nors jis ištirtas, pakonsultuotas (priklausomai nuo to, ką jam skauda) reikiamų specialistų, pavyzdžiui, neurologų, chirurgų, traumatologų, jeigu taikytas adekvatus gydymas, bet ligoniui nepagerėjo, jis turi būti siunčiamas į Skausmo kliniką. Juk yra tokių skausmo priežasčių, kurių neįmanoma išgydyti. Susidėvėję sąnariai ar stuburas. Tuomet žmogui bando padėti skausmo gydytojai, – aiškino medicinos mokslų daktarė.
Pasak A. Kinderytės, didžioji dalis jų pagalbos – invazinės skausmo procedūros. Tai reiškia, kad leidžiami vaistais į tam tikras vietas prie nervų, į raumenis, į sąnarius, prie sąnarių. Žodžiu, labai platus spektras procedūrų.
– Dažnai žmonės, apsilankę pas skausmo gydytoją, sako, man skausmo blokadą darė. Iš tikrųjų medicininiu požiūriu tai nesąmonė, nes nėra tokio dalyko, kaip blokada, mes nieko neblokuojame. Mes leidžiame vaistus, kurie atpalaiduoja raumenį ar mažina uždegimą. Tiesiog didžiosios dalies procedūrų tikslas – leisti vaistus, kurie mažintų uždegimą, taip sumažėja skausmas, bet tai nėra blokada.
A. Kinderytės teigimu, ši sritis palyginti nauja. Nors Skausmo klinika Lietuvoje veikia jau dvidešimt metų, bet oficialiai skausmo medicina dokumentuose atsirado tiktai 2019 metais sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Tuomet atsirado ir specializuotas skausmo gydymas.
Dažniausiai padėti pavyksta
Pasak skausmo gydytojos Aidos, didžioji dalis pacientų į Skausmo kliniką ateina dėl apatinės nugaros dalies, stuburo skausmų. Antrąją vietą užima sąnarių skausmai, po jų – galvos skaudėjimas.
– Ar visada pavyksta padėti pacientui? – klausėme gydytojos.
Pasak A. Kinderytės, 85 proc. pacientų galima padėti, 15 proc., deja, ne. Tada žmogui belieka gerti tabletes.
Lėtinio skausmo gydymui nėra vieno visiems pacientams tinkamo recepto. Tai, kas tinka vienam, kitam gali visai netikti. Kai kuriems pacientams pavyksta visam laikui skausmą įveikti. Kitiems, kur neįmanoma pašalinti skausmo priežasties, galima skausmą sumažinti pusmečiui, metams, dviem, kitiems ir penkeriems metams. „Bet tai irgi labai didelė pagalba. Juk ligoniai tą pusmetį nejaus skausmo, nekentės. Metus, dvejus jie arba visai nevartos vaistų, ar vartos labai mažomis dozėmis, kas irgi labai gerai. Pacientai tiesiog galės pailsėti nuo skausmo, o jam atsinaujinus vėl ateis pas mus.“
Ar reikia kentėti skausmą?
Anksčiau gaji buvo nuostata, kad geriau pakentėti, negu gerti vaistus. Esą taip sveikiau.
Medicinos mokslų daktarė Aida sako, kad tai neteisinga nuostata, ja nereikėtų vadovautis. Kentėti skausmą didelė blogybė žmogaus organizmui.
– Jeigu skausmo nemalšinsi, jis pereina į lėtinį, tuomet atsiranda iššūkių gydant. Žmogus, kuriam stipriai skauda, bet jis negeria jokių vaistų, pakenkia kitiems organizmo mechanizmams. Po to jau reikia daug ilgesnio gydymo, daug didesnėmis dozėmis vaistų, kad numalšintų skausmą, – sakė gydytoja.
Pasak jos, žmogus turi žinoti, kad jeigu jam jau taikytas adekvatus gydymas, liga ištirta, jis pakonsultuotas konsultantų ir niekas nepadeda, turi eiti į Skausmo kliniką. Pakanka turėti šeimos gydytojo siuntimą ir gali registruotis. Jeigu pacientui skauda nugarą, ypač plinta į kojas, turi būti padarytas magnetinio rezonanso tyrimas, rentgeno nuotraukos tikrai neužtenka. Gydytoja pastebėjusi, kad Marijampolės skausmo klinikos didžioji pacientų dalis ateina tik su rentgeno nuotraukomis, vienas kitas turi atliktą magnetinio rezonanso tyrimą. Be išsamių pilnų tyrimų pasakyti, kokia skausmo priežastis, neįmanoma. Ypač šiais laikais, dvidešimt pirmame amžiuje.
Kenčiančių skausmą daugėja
Pasak gydytojos Aidos, stebima tendencija, kad kenčiančių lėtinį skausmą žmonių daugėja, jaunėja jų amžius. Kaip ir visų ligų. Praktiškai dabar turbūt nė vienai ligai nebėra amžiaus cenzo. Aišku, didesnė dalis Skausmo klinikos pacientų – vyresni.
– Negalima jokio žmogaus, kuris skundžiasi skausmu, palikti likimo valiai. Dažnai besiskundžiam negalavimais pacientui sakoma „pažiūrėk į pasą“, nieko nepakeisi. Žmogus paliekamas kančioje namuose. Liūdniausia, kai pas skausmo gydytojus nėra siunčiami onkologiniai pacientai. Čia, Marijampolėje, aš jų pasigendu. Šiais laikais taip galima sutvarkyti gydymą, kad pacientas gyventų be didelių kančių, – sakė skausmo gydytoja Aida Kinderytė.
Komentarai nepriimami.