Laiptinės – ne vieta nuosaviems daiktams laikyti
Praėjusią vasarą Šiaulių daugiabutyje kilęs gaisras pareikalavo trijų aukų. Viena mergina, vengdama ugnies, iššoko iš balkono, po traumos neišgyveno. Kaip buvo informuota po nelaimės, ji atsidūrė tarsi spąstuose, nes name priešgaisrinės kopėčios buvo išmontuotos, ji neturėjo galimybės nusileisti žemyn arba pakilti aukštyn, evakuaciniai išėjimai buvo užrakinti. Tyrimo metu nustatyta, kad nepilnametė neturėjo galimybės pasinaudoti ir balkone esančiais evakuacijos liukais. Viršuje kopėčių buvęs liukas neatsidarė, o apatinis buvo uždengtas grindų apdailos lentelėmis ir baldais. Šių metų įvykis – sprogimas Vilniaus mikrorajone, taip pat paženklintas aukomis. Turbūt daugeliui daugiabučių gyventojų kilo klausimų: o jei mūsų name taip nutiktų? Tikėkimės, kad to nebus. Bet sakoma: atsargius ir Dievas saugo.

„Palikimai“
Turbūt visi, gyvenantys daugiabučiuose, pastebėjome, kad dėl vietos stokos butuose ar dėl kitų priežasčių savo dviračius, vaikiškus vežimėlius, roges, paspirtukus, bute netelpančias didžiules gėles ir kitus asmeninius daiktus kai kurie gyventojai mėgsta laikyti laiptinėse ar kitose bendrosiose patalpose. Tai kelia riziką gyventojų saugumui, nes praėjimuose, kurie reikalingi sklandžiai evakuacijai, pavyzdžiui, gaisro atveju, ten stovintys jau minėti daiktai trukdytų. Kaip matote nuotraukoje, kai kurie gyventojai net savo nereikalingus baldus kartais pastato laiptinėse.
UAB „Sūduvos vandenys“ Administravimo paslaugų grupės vadovas Dovydas Labutis „Suvalkiečiui“ sakė, kad vertinant, ar kaimynų daiktai (dviračiai, paspirtukai, gėlių vazonai ir kt.) bendrosiose patalpose laikomi tinkamai, reikia mąstyti logiškai: ar jie netrukdo žmonėms lengvai praeiti? Bet koks daiktų palikimas, kai užkraunami praėjimo takai ir trukdoma žmonėms saugiai evakuotis, taip pat bendrose patalpose laikomos degios medžiagos (kaip nuotraukoje matomas fotelis ar pan.) pažeidžia priešgaisrinės saugos reikalavimus. Visi „palikimai“ turi būti nedelsiant pašalinti. Taisyklėse taip pat numatyta, kad draudžiama užtverti, užkrauti praėjimus rūsiuose. Žinoma, ant laiptinės sienos pakabintas ar ant palangės padėtas gėlės vazonas, tikėtina, niekam netrukdys. Kaip sakė pašnekovas, kaip ir gyvenime, čia reikia vadovautis logika.
Kodėl gali padidėti sąskaitos?
Daugiabučius administruojanti UAB „Sūduvos vandenys“ (nuo 2023 m. lapkričio mėn. UAB „Marijampolės butų ūkis“ visas turtas, teisės ir pareigos perėjo UAB „Sūduvos vandenys“) periodiškai atlieka daugiabučių namų bendrųjų patalpų apžiūrą ir patikrina, ar jos atitinka gaisrinės saugos reikalavimus. Vadybininkai, prižiūrintys daugiabučių laiptines ir rūsius, anot D. Labučio, kalbasi su gyventojais, kad jie pašalintų savo daiktus iš laiptinių ar rūsių praėjimų. Jei yra susikūrusi namo bendrija, tai turi daryti statinio prižiūrėtojas. Jei laiptinėse esančių daiktų savininkai neatsiranda, sakė D. Labutis, samdoma įmonė, kuri juos išvežtų (utilizuotų). Tačiau, akcentavo, už tai sumoka visi namo gyventojai (išlaidos pridedamos prie sąskaitų sumos). Išaugusiomis sąskaitomis, ko gero, nė vienas nesidžiaugtume.

Priešgaisrinės kopėčios – privalumas
Dar vienas saugos reikalavimas daugiabučiuose – galimybė patekti ant stogo. Pasitaiko, kad viršutiniuose daugiabučių aukštuose butų balkonuose esančios priešgaisrinės kopėčios prie avarinio liuko kažkam atrodo negražu ar ima trukdyti ir jos pašalinamos. D. Labutis sako, kad kopėčios, t. y. galimybė patekti ant stogo ar į kito aukšto balkoną, yra didelis privalumas nelaimės atveju. Jei daugiabutyje, pavyzdžiui, trečiame aukšte, kiltų gaisras, viršutinių aukštų gyventojams tektų evakuotis tomis kopėčiomis ant namo stogo ir laukti ugniagesių gelbėtojų. Pašnekovas patikslina, kad užlipimas ant stogo yra ne visose laiptinėse ir, ko gero, jos buvo projektuotos ne kaip priemonė gelbėtis nuo gaisro, o kaip priemonė, skirta prižiūrėti stogą ar atlikti jo remonto darbus.
Daugelyje dar sovietmečiu statytų devynių ir daugiau aukštų daugiabučių nuo šeštojo aukšto balkonuose buvo įrengti papildomi avariniai išėjimai iš vieno aukšto į kitą per liukus, įrengtus balkonuose. Tačiau įvairiais motyvais daug gyventojų tokius avarinius išėjimus jau panaikino (liukus užrakino, kopėčias nupjovė ir pan.). Tam tikromis aplinkybėmis gaisro atveju galimybė per šiuos avarinius išėjimus patekti į kito aukšto balkoną gali būti vienintelis šansas išsigelbėti.
Vadovaujantis bendrosiomis gaisrinės saugos taisyklėmis, draudžiama:
- užkalti, užkrauti įvairiomis medžiagomis ar įrenginiais laiptines, koridorius, balkonus, bendro naudojimo balkonus, liukus, angas ir kitus išėjimus, skirtus žmonėms evakuoti;
- rakinti bendro naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių duris;
- rūsiuose ir laiptinėse laikyti suslėgtųjų dujų balionus, degias, sprogstamąsias bei kitas pavojingas medžiagas.

Komentarai nepriimami.