Marijampolės savivaldybės Liudvinavo miestelyje veikiančiai Kazio Borutos gimnazijai nerimo dienos. Gimnazijos bendruomenė – pedagogai, moksleiviai, tėvai nežino, ar kitais mokslo metais jiems bus leista formuoti trečiąją gimnazijos klasę, kitaip tariant, vienuoliktą, nes pagal Vyriausybės atnaujintas mokyklų tinklo taisykles, minėtoje klasėje privalo būti 21 mokinys. Kazio Borutos gimnazija dabar turi 19 dešimtokų.
Privalės būti konkretus mokinių skaičius
Su išlikimo klausimu Lietuvoje susiduria ne viena kaimo ir mažesniuose miesteliuose veikianti mokykla, nes joms keliami reikalavimai neatitinka šių dienų realybės. Gyventojų visoje šalyje mažėja, kaimiškose vietose dar labiau.
Visa ši suirutė užvirė Vyriausybei atnaujinus ir patvirtinus mokyklų tinklo kūrimo taisykles. Vadovaujantis jomis, nuo 2024 rugsėjo gimnazijos didžiuosiuose miestuose ir savivaldybių centruose privalės turėti bent po dvi trečiąsias (vienuoliktas) klases, kuriose bendras mokinių skaičius būtų 31. Kaimo ir mažesnių miestelių mokykloms bus leidžiama turėti bent 21 vienuoliktoką, o maždaug dvidešimčiai – ir mažesnes klases.
3-ąsias klases su 21 moksleiviu galės turėti įstaigos, esančios miestuose, kurie nėra savivaldybių centrai, tai pat kaimo vietovių, miesto pakraščio, pasienio zonų mokyklos, kadetų, suaugusiųjų, specializuoto ugdymo mokyklos. Numatoma, kad 1–10 klasėse mažiausiai kitąmet galės būti aštuoni moksleiviai.
Tuo metu 12 mokinių klasės galės būti gimnazijų skyriuose, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijų gyvenamojoje vietovėje esančiose vienintelėse gimnazijose lietuvių kalba, vienintelėje savivaldybės teritorijoje esančioje gimnazijoje ar tokioje, nuo kurios 30 kilometrų spinduliu nėra kitos gimnazijos, ir kai kuriose kitose.
Dėl atnaujintų minėtų taisyklių mokslo metams persiritus į antrąją pusę dalyje Lietuvos kaimo mokyklų prasidėjo desperatiškos mokinių paieškos. Pasitelkiami įvairiausi būdai. Tai liečia ne tik gimnazijas, kurios trečiose klasėse privalės turėti 21 moksleivį, bet ir progimnazijas, nes ne visos mokyklos kitais mokslo metais kiekvienoje klasėje turės po aštuonis moksleivius, kaip numato teisės aktai. Siekiant pritraukti mokinių – fantazijos beribės. Bandoma persivilioti iš kitų mokyklų, šios stengiasi neatiduoti. Ieškoma ukrainiečių pabėgėlių šeimų su mokyklinio amžiaus vaikais, kuriuos būtų galima apgyvendinti savame kaime, net savo šeimoje, kad tik ugdymo įstaiga turėtų reikiamą moksleivių skaičių. Dairomasi globos namuose, gal yra koks užsilikęs kitose mokymo įstaigose nepritapęs vaikas. Pažįstami, giminės kalbinami persikelti gyventi ir leisti vaikus į šiose vietovėse esančias mokyklas.
Nėra jokios prasmės viską griauti
Marijampolės savivaldybėje mažesniuose miesteliuose gyvuoja dvi gimnazijos: Liudvinavo Kazio Borutos ir Igliaukos Anzelmo Matučio.
Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos direktorė Edita Miklovienė sako, kad jiems pasisekė. Šiais metais gimnazijoje antrokų (dešimtokų) turima 30, pagal apklausą kitą rugsėjį trečioje (vienuoliktoje) klasėje žada mokytis 24 mokiniai. Tačiau direktorė atsargi, dar visko gali būti, bet realu, kad 21 moksleivį III gimnazijos klasėje mokykla turės.
– Kol kas išnykimo grėsmės nėra, bet nežinome, kokia situacija bus nuo 2025 metų rugsėjo. Mat dabar pirmoje gimnazijos klasėje tik aštuoniolika mokinių. Jeigu teisės aktai nesikeis, nuo 2025 metų turėsime šią problemą. Labai tikimės, kad reikalavimai pasikeis. Šio rugsėjo laukiame ramiau, bet kai prasideda tokios reformos, pasėjama abejonių, chaoso tėvams. „Kas bus ateityje, gal jau dabar man reikia vaikus pasiimti ir leisti į miesto gimnaziją“, – galvoja ne vienas. Todėl truputį nuogąstaujame, kad į devintą klasę vėliau galime nelabai surinkti tiek vaikų, kiek reikalaujama“, – kalbėjo Edita Miklovienė.
Pedagogai tiki ir tėvus ramina, kad viskas gali pasikeisti. Kol kas gimnazija turi pakankamą skaičių mokinių, jokių jungtinių klasių nėra.
Direktorės nuomone, reikalavimai turėti pakankamai didelį ir konkretų mokinių skaičių neturėtų būti taikomi nuošalesnėms mokymo įstaigoms. Anzelmo Matučio gimnazija turbūt toliausiai nutolusi nuo savivaldybės centro – 20 kilometrų – ir vaikams pasiekti miesto gimnazijas yra problematiška. Tuo labiau, kad ne visi gyvena pačioje Igliaukoje, yra kaimų pakankamai toli ir nuo Igliaukos. „Susisiekimas sudėtingas, tai kodėl neleisti mokiniams mokytis ten, kur jie pageidauja, kur gimnazija sėkmingai gyvuoja. Užtikriname ugdymo kokybę, turime kompetentingus mokytojus, mokymo priemonių. Lyg ir nėra prasmės visa tai griauti, bet griaunama“, – stebėjosi mokyklos vadovė.
Pasak direktorės, gimnazijoms, kurioms dėl mokinių stygiaus III klasės nebus leidžiama formuoti, yra galimybė tapti kurios nors didesnės gimnazijos skyriumi. Tuo klausimu turėtų būti priimtas Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimas. Vis dėlto savarankiška mokykla – daug didesni pliusai. Patys kuria tradicijas, patys tvarkosi. Bet E. Miklovienė sako sutiktų ir su tokia galimybe, nors ir netektų darbo vietos. Tegul tik gimnazija gyvuoja, vaikai mokosi savo aplinkoje, kur jiems saugu, smagu. Juk kaime gimnazija ne tik mokslo židinys, bet ir šviesos, kultūros.
Nerimo dienos
Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijoje mokosi 296 moksleiviai. Ilgametes tradicijas turinti mokykla nuo kitų metų gali netekti galimybės formuoti trečiąją (11) gimnazijos klasę, nes iki reikiamo skaičiaus trūksta dviejų mokinių. Tačiau devintose, aštuntose klasėse jau yra 22, 23 moksleiviai. Praktiškai dėl vienerių metų prarandama gimnazijos klasė.
Pasak gimnazijos direktorės Romos Raškevičienės, prieš rengiant šią tvarką, buvo kalbėta, kad į kiekvieną gimnaziją bus atsižvelgta individualiai, tariamasi su ja prieš nustatant mokinių skaičių trečioje klasėje. „Deja, taip neįvyko, gresia likti be vienuoliktos klasės, nors mūsų gimnazija atitinka visus kriterijus, išskyrus šį, kiekybinį, dėl 21 mokinio. Direktorės pavaduotoja Rimantė Marcinkevičienė sako, kad mokykloms taip ir neaišku, kokiu pagrindu pasirinktas skaičius, į ką buvo orientuojamasi.
– Mūsų gimnazijoje netrūksta nei mokytojų dalykininkų specialistų, nei švietimo pagalbos specialistų. Turime puikią gimnazijos bendruomenę, kurioje faktiškai nėra patyčių, vaikai jaučiasi saugūs. Ir jeigu anksčiau buvo kalbėta, kad bus kažkiek keičiamas reikiamas mokinių skaičius klasėse, kyla klausimas, kodėl nuo 12 pereita iki 21. Tarp mūsų būsimų vienuoliktokų, kurie jeigu situacija nepasikeis, nebegalės pas mus mokytis, yra ir olimpiados nugalėtojų. Kur šie mokiniai eis, kas su jais bus, ar jie pateks į norimas gimnazijas“, – kalbėjo direktorė.
Pasak R. Marcinkevičienės, yra ir vienas moksleivis su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Jis mokosi pagal individualizuotą programą. Mokinys pagal įtraukiojo ugdymo programą, parinkus reikiamą lygį, galėtų mokytis vienuoliktoje klasėje, įgyti išsilavinimą. Į miestą dėl neįgalumo jis nepajėgia nuvykti. Mokinys puikiai integravęsis į visą kolektyvą, mokykloje mokosi nuo penktos klasės, nejaučia išskirtinumo. Jam didžiulis šokas likti be mokyklos.
Direktorės R. Raškevičienės teigimu, dar viena problema – vaikų sveikata. Gal penki mokiniai gyvena nuo jų gimnazijos už 10–15 kilometrų. Jeigu nesuformuojama 11 klasė, jiems teks važinėti į Marijampolę. Klausimas, kada jie ryte turės keltis, kad į pamokas atvyktų laiku?
Gimnazijai tiesiog gaila vėjais paleisti tai, kas per ilgą laiką sukaupta, sukurta. Mokymo įstaiga puikiai apsirūpinusi kompiuteriais, išmaniaisiais ekranais, kita įranga. Netrūksta nei mokytojų, nei priemonių mokymui, yra viskas, ką gali pasiūlyti ir miesto gimnazijos.
„Su nerimu laukiame rugsėjo. Nerimauja ir tėvai. Pasigirdus kalboms apie gimnazijos naikinimą prasideda judėjimas, paima vaikus ir iš kitų klasių, kad iš karto jau pradėtų mokytis miesto gimnazijoje. Gali pasiimti ir iš tos dešimtos klasės. Tada jau truks ne dviejų, bet penkių ar šešių. Tėvai mūsų mokymo įstaigą renkasi dėl to, kad čia yra ilgoji gimnazija. Pradeda vaikai mokytis nuo pirmos klasės, o baigia dvyliktoje. Praktiškai nuo darželio pradeda pažintį su mokykla. Gimnazija išskirtinė tradicijomis – joje dirba aštuoniolika mokytojų, kitų darbuotojų, kurie yra baigę šią mokyklą. Mes, administracija, padarysime viską, kas įmanoma, kad išsaugotume gimnaziją“, – sakė direktorė R. Raškevičienė.
Vyriausybė į savivaldos nuomonę neatsižvelgė
Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojos Agnės Pavelčikienės teigimu, Vyriausybė visada teikia būsimo sprendimo projektą ir prašo derinimo arba teikti pastabas. Šiuo konkrečiu klausimu irgi taip buvo. „Nesutikome su jų siūlomais pakeitimais kaimiškosioms gimnazijoms, siūlėme optimalų 12 vaikų skaičių. Bendravome ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ir per Lietuvos savivaldybių asociaciją. Bet Vyriausybės paklausimai dažniausiai būna tik teoriniai. Į mūsų pastabas ar lūkesčius, deja, niekas neatsižvelgia“, – kalbėjo vicemerė.
Pasak jos, šis klausimas buvo aptartas ir su ministru, kai praėjusį mėnesį jis lankėsi Marijampolėje.
– Išreiškiau susirūpinimą, jog tokie dideli mokinių skaičiai kaimiškųjų vietovių mokykloms – pražūtingas sprendimas, kuris jau artimiausiu metu gimnazijas pavers progimnazijomis arba pagrindinėmis mokyklomis, o kelerių metų perspektyvoje laukia dar liūdnesnė ateitis. Kreipėmės raštu ir dėl galimybės finansuoti tokias klases, kaip pavyzdžiui, Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijos būsimų vienuoliktokų. Deja, atsakymas taip pat neigiamas“, – sakė mero pavaduotoja.
Tad realybė, anot vicemerės, liūdna. Išgelbėti gimnazijas nuo sunaikinimo jokių kitokių svertų savivalda neturi, išskyrus tai, kad kasmet Marijampolės savivaldybės administracija kaimo mokykloms išlaikyti skiria labai didelius finansus lyginant su miesto mokyklomis.
Vyriausybės numatyta tvarka tokia: rugsėjo 1 d. tvirtinant vaikų skaičių Mokinių registre, jei tik kažkurioje klasėje būna mažiau nei 8 vaikai (nuo šio rugsėjo ir gimnazijos III klasėje privalo būti 21 mokinys), sistema tokios klasės automatiškai neleidžia registruoti. Tuomet gimnazijai gresia išnykimas – tapti progimnazija ar pagrindine mokykla.
„Suvalkiečio“ žiniomis, dėl mokinių trūkumo formuojant klases kitiems mokslo metams keblumų kyla ir Sasnavos bei Želsvos progimnazijoms.
Išeičių yra
Situaciją paprašėme pakomentuoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Gavome tokį komentarą.
2023 metų pabaigoje atnaujintose bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse nuostata dėl mokinių skaičiaus III gimnazijos klasėje nesikeitė, ši nuostata buvo įtvirtinta dar 2021 m. gruodį: nuo 2024 m. rugsėjo III gimnazijos klasė gali būti sudaroma, jei joje mokysis ne mažiau kaip 21 mokinys. Tačiau yra nustatyti ir atvejai, kai III gimnazijos klasė gali būti sudaryta, jei joje bus bent 12 mokinių. Atnaujintose tinklo taisyklėse numatoma, kad ne mažiau dvylikos mokinių išimtis gali būti taikoma ir skyriui, ko nebuvo numatyta ankstesnėje redakcijoje.
Jeigu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. į III gimnazijos klasę nesusirenka 21 mokinys, nereiškia, kad gimnazija turi būti uždaryta, reorganizuota ar prarasti gimnazijos statusą. Jeigu yra toks atvejis, kaip Liudvinave, kai reikiamas mokinių skaičius nesusirinks tik vienais mokslo metais, galima sudaryti mokiniams galimybę baigti mokslus nekeičiant fizinės mokymosi vietos bei mokantis su tais pačiais bendraklasiais ir mokytojais, bendradarbiaujant su kita mokykla, kurioje pakankamas mokinių skaičius viduriniame ugdyme arba laikinai neformuoti vidurinio ugdymo klasės, organizuoti mokinių pavėžėjimą į kitas rajono gimnazijas.
Jeigu yra rizika ne vienerius metus nesurinkti reikiamo mokinių skaičiaus, galima steigti jungtinę gimnaziją – sujungus dvi ar daugiau gimnazijų. Taip mokiniams bus sudaroma galimybė baigti mokslus nekeičiant fizinės mokymosi vietos ir mokslus baigti su tais pačiais bendraklasiais ir mokytojais. Kitas galimas sprendimas – įsteigti kitų gimnazijų vidurinio ugdymo skyrius, o jų vidaus struktūrą pertvarkyti į pagrindinę mokyklą. Abiem atvejais III gimnazijos ir IV gimnazijos klases galima sudaryti, jei yra bent po 12 mokinių.
Tačiau svarbu pabrėžti – net jeigu leidžiama formuoti klases su mažiau mokinių, tokiai ugdymo įstaigai tampa sudėtinga užtikrinti dalykų pasirinkimą mokiniams, teikti reikalingą švietimo pagalbą. Tėvai, mokiniai, mokytojai, steigėjas turėtų įsivertinti lūkesčius ir galimybes.
Kaip organizuoti mokinių ugdymą pagal vidurinio ugdymo programą, kai nėra 21 mokinio, bet yra bent 12 mokinių, sprendimus priima savivaldybė. Sprendimai dėl Liudvinavo Kazio Borutos ir apskritai Marijampolės savivaldybės gimnazijų yra savivaldybės Tarybos narių rankose, nes taisyklės numato įvairius variantus, kaip sudaryti sąlygas mokiniams vidurinį ugdymą baigti miesteliuose.
Komentarai nepriimami.