Vasario 23-ąją buvo minimas Marijampolės miesto gimtadienis – 1792 metais tądien miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas. Būtent ši diena šiemet buvo pasirinkta susitikimui su iš įvairių šalių gyventi į Sūduvos sostinę sugrįžusiais marijampoliečiais surengti. Buvo išklausytos jų istorijos, aptarta galimybė susiburti į kokią nors organizaciją, kad būtų galima įgyvendinti įvairius projektus, bendrauta prie kavos puodelio.
Idėja jau ne pirmą kartą surengti tokį susitikimą kilo Marijampolės savivaldybės vicemerei Agnei Pavelčikienei, kuri rūpinasi ryšiais su diaspora. Vicemerė džiaugėsi, kad sužinojęs apie šį renginį į jį atvykti pats pasisiūlė ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) Globalios Lietuvos departamento Grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėjas Tadas Kubilius.
– 2022 metų statistikos duomenys rodė, kad grįžtančių iš užsienio marijampoliečių skaičius auga, tad reikėjo imtis padėti sugrįžtantiems. Istorijų buvo įvairių. Džiugu, kad ir „Suvalkiečio“ laikraštis parodė iniciatyvą ir išspausdino daug įdomių istorijų apie sugrįžtančius. Skaičiai išties džiugina, kaip ir bendra tendencija, kad iš Lietuvos jau kelerius metus išvyksta kur kas mažiau žmonių, nei čia sugrįžta.
Norėjome, kad grįžusieji arba planuojantys grįžti patirtų kuo mažiau nepatogumų ieškodami informacijos, tad sukūrėme specialią skiltį „Grįžtu į Marijampolę“ mūsų interneto svetainėje, surengėme apklausą ir konsultavomės, kokios informacijos pritrūksta ir kokių problemų patiria sugrįžtantys žmonės. Jie nori bendrauti, tad galbūt bus įsteigta sugrįžusių bendruomenė, koks nors sambūris, jei toks poreikis yra, – teigė A. Pavelčikienė.
URM atstovas T. Kubilius, pats nemažai metų praleidęs emigracijoje Jungtinėse Amerikos Valstijose, pasidžiaugė tokia Savivaldybės administracijos iniciatyva ir teigė, kad ministerijoje toks skyrius sugrįžtančiųjų į Lietuvą gyventi problemoms spręsti atsirado neseniai, nes sugrįžtančių daugėja, jiems kyla įvairiausių klausimų. Anot jo, jau ketveri metai, kai į mūsų šalį sugrįžta daugiau lietuvių nei jų emigruoja. Svečias teigė, kad nuo šiol URM informaciją planuojantiems grįžti teiks svetainėje www.griztu.lt bei organizuos įvairias programas, skirtas finansuoti bendruomenių, organizacijų projektus, bei taip padės įgyvendinti gražias idėjas.
Susitikime dalyvavę marijampoliečiai pasidalijo savo istorijomis, papasakojo, kodėl nutarė grįžti į gimtąją šalį. 17 metų Airijoje gyvenusi Laima Gudonavičienė teigė, kad kol kas grįžo viena, bet kitąmet grįš ir jos sutuoktinis, ten praleidęs 20 metų. Pasak moters, pasiryžti ir sugrįžti nebuvo lengva, bet parvažiavus per tris mėnesius pavyko rasti darbą, šiuo savo sprendimu ji patenkinta, Marijampolėje jaučiasi puikiai ir į darbą eina su šypsena bei tikisi, kad sugrįžusieji marijampoliečiai daugiau ir aktyviau bendraus tarpusavyje.
Milda Senkienė pasakojo, kad anksčiau gyveno Klaipėdoje ir iš ten išvyko į Norvegiją, kur gyveno penkerius metus, o iš ten su šeima grįžo į Marijampolę, kurioje džiaugiasi žmonių bendryste ir jau nenori išvažiuoti į jokį kitą miestą. Kita marijampolietė Snieguolė Mačienė iš Airijos sugrįžo jau prieš kelerius metus. Smieguolė ten dirbo norėdama susitaupyti pinigų būstui Marijampolėje, parvažiavusi nerimavo, kaip čia seksis pritapti dukrai, bet viskas susiklostė gerai.
Apie savo patirtis papasakojo ir Gediminas Jasinevičius, Suomijoje įgijęs daktaro laipsnį ir dirbęs Europos Sąjungos atstovybėje Italijoje, taip pat Mantas Linkevičius, kurį iš Didžiosios Britanijos į Marijampolę parviliojo mergina. Dabar jis tikisi, kad į Lietuvą sugrįš ir užsienyje likusi jo sesuo.
Aktyvus marijampolietis Gintaras Šimanskis, į susitikimą atvykęs su žmona bei vaikais, Jungtinėje Karalystėje praleido 17 metų, ten buvo subūręs lietuvių bendruomenę. Jo istorija jau dalinomės „Suvalkietyje“. Šįsyk Gintaras pasakojo, kad nuolat savo pažįstamiems skleidžia žinią, jog Marijampolė yra puiki vieta gyventi, kad sugrįžę vaikai čia puikiai adaptuojasi, yra geros sąlygos kurti ateitį.
Apibendrindama susitikime išgirstas mintis bei aptardama tuos klausimus, kurių sulaukia iš reemigrantų, Savivaldybės vicemerė A. Pavelčikienė teigė, kad teisingai keliamas naujų būstų poreikio klausimas, mieste jų trūksta, bet yra daug tuščių butų, kuriuos marijampoliečiai saugoja ir nenuomoja. Trūksta ir darbų aukštos kvalifikacijos specialistams, nes Marijampolė yra trijų „M“ – maisto, medienos ir metalo gamybos – miestas. Čia yra puikios sąlygos augančiai kartai, pakanka vietų vaikų darželiuose, yra išlyginamosios klasės mokykloje, kad lengviau būtų pritapti ir išmokti lietuvių kalbą, geros sąlygos ir popamokinei veiklai.
– Ministerijai sugrįžtančiųjų klausimas yra prioritetinis, tad kreipkitės, burkitės, rašykite projektus, ir mes juos finansuosime, nes kol kas projektų trūksta, o numatyti jiems pinigai nėra iki galo įsisavinami. Kiekvienas sugrįžtančiųjų atvejis džiugina, ir tikimės, kad jų skaičius ir toliau augs, – sakė T. Kubilius.
Komentarai nepriimami.