Septynerius metus (su nedidelėmis pertraukomis) seniausiam Lietuvos cukraus fabrikui vadovaujantis Augustas Obuchavičius sako, kad praėjęs sezonas buvo palankus cukrinių runkelių augintojams ne tik dėl gamtos malonių, bet ir dėl gerų supirkimo kainų. Kaip bus šiemet? Ar saldi bus ir fabriko, ir mūsų, cukraus vartotojų, kasdienybė?
– Kaip įvertintumėte praėjusį sezoną?
– Jis buvo geras. Cukrinių runkelių supirkome daugiau nei buvome pasirašę kontraktų. Šiai kultūrai tinkami orai ir išties gera supirkimo kaina lėmė, kad augintojai išnaudojo sutarties punktą, jog mūsų fabrikas įsipareigoja supirkti iki 110 proc. cukrinių runkelių tomis pačiomis sąlygomis. Taigi 2023–2024 m. sezoną fabrikas priėmė visus runkelius, kuriuos užaugino augintojai. Europoje buvo fabrikų, kurie nesugebėjo perdirbti runkelių. Tai nutiko vėlgi dėl gamtos – sausio mėnesį stipriai pašalo, po to atšilo, ir tai pakenkė saugomiems runkeliams. Kai jie praranda kokybę, juos sunku perdirbti. Dalis runkelių liko pas augintojus kaupuose ir buvo supūdyti. Mūsų fabrikas sugebėjo perdirbti viską, nors paskutines dvi sezono savaites (sausio pradžioje) labai vargome su runkeliais, tai buvo nuostolinga fabrikui: išeigos labai prastos, reikėjo daug filtravimo medžiagų. Bet apibendrindamas galiu sakyti, kad vis tiek tai buvo geri metai.
– Gal tai įkvėpė ir daugiau Sūduvos ūkininkų grįžti prie šios kultūros?
– Jau pasirašėme kontraktus naujam sezonui. Išties buvo didelis susidomėjimas – norinčių auginti cukrinius runkelius buvo daugiau nei galėjome pasirašyti kontraktų. Prioritetą teikėme ištikimiems augintojams, naujų šiemet nėra.
– Kiek sutarčių pasirašėte šiemet?
– 2023 m. buvo 109 sutartys, šiemet – 106, bet tai praktiškai tiek pat, skaičius kito dėl šeimų ūkių stambinimo.
– Kiek tai būtų skaičiuojant tonomis?
– 2023 m. buvome pasirašę sutartis dėl 285 tūkst. tonų bazinio cukringumo runkelių, o naujam sezonui pasirašėme kontraktus dėl 255 tūkst. tonų. Norinčių buvo tiek, kad galėjome pasirašyti kontraktus dėl 400 tūkst. tonų, nes kainas pavyko išlaikyti konkurencingas. Ateinančiam sezonui augintojams pasiūlyta 41 Eur už toną bazinio (16 proc.) cukringumo cukrinių runkelių.
– Planuojate supirkti mažesnį cukrinių runkelių kiekį. Kodėl?
– Manome, kad kitas sezonas bus nelengvas. Dabar Europa susiduria su didžiuliu kiekiu ukrainietiško cukraus, kuris dempinguoja kainas. Todėl, norėdami išlaikyti šią kultūrą Europoje, mokėti konkurencingas kainas augintojams, turime ieškoti sprendimų. Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, Europos Sąjunga panaikino muitus Ukrainos maisto produktams. Taigi cukraus importas į Europą, taip pat ir į Lietuvą, ėmė augti dramatiškai. Pastaruoju metu Lietuvoje ukrainietiško cukraus yra labai daug.
– Ar galime manyti, kad gražiose lietuviškose pakuotėse yra visai ne lietuviškas, o ukrainietiškas cukrus?
– Tikrai ne. Kas supakuota į mūsų pakuotes, tai yra mūsų cukrus.
– Pastebėjome, kad ir „Lietuvos cukraus fabriko“ produkcijos jau galima įsigyti prekybos centruose. Keletą metų mažmenai jo netiekdavote, tik įmonėms, kurios Marijampolėje pagamintą cukrų naudoja savo produkcijai gaminti.
– Mažmena – pakankamai maža rinkos dalis. Kai sezono metu pagaminame apie 44 tūkst. tonų cukraus, gyventojams parduotuvėse parduosime tik apie 15 proc. Visa kita – pardavimai kitiems verslams. Štai čia tikrai didelė konkurencija su ukrainietišku cukrumi. Ukraina iki karo didelę dalį cukraus eksportuodavo į Kazachstaną, Uzbekistaną ir kitas šalis, nes Europos Sąjunga taikė muitus. Kaip jau minėjau, prasidėjus karui, Ukrainos maisto produktams buvo atverta ES rinka. Nuo šių metų birželio 1 d. vėl įsigalioja muitai, iš Ukrainos bus galima importuoti iki 320 tūkst. tonų cukraus. Taigi situacija sudėtinga, todėl nedidiname gaminamo cukraus kiekio, nes jį reikia sandėliuoti, o tai papildomi kaštai.
– Kokios UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ eksporto kryptys?
– Kur tik randame nišą – visoje Europoje. Bet daug kur rinkos užsidaro dėl pigesnio ukrainietiško cukraus. Situacija sudėtinga: kainos krenta, vartojimas nepaaugo – jis išliko tas pats.
– Ar uogienių sezonu pardavimai išauga?
– Didmena galbūt tai jaučia, nes išauga, pavyzdžiui, vaisvandenių poreikis. Bet pardavimus mažmenoje uogienės nelabai veikia. Jų jau beveik niekas neverda.
– Bet gal, pamatę naująsias jūsų cukraus pakuotes, žmonės parduotuvėse renkasi prekę lietuvišką?
– Būtume jiems dėkingi. Investavome į vieno kilogramo fasavimo liniją, kuri per minutę sufasuoja 100 cukraus pakelių. Tai labai naši linija. Kaip jau pastebėjote, „Lietuvos cukraus fabriko“ cukrus grįžo į parduotuvių lentynas.
– Kokia Marijampolės cukraus fabrike gaminamo cukraus paslaptis, kad jį taip vertina bitininkai? Ir bitės, žinoma.
– Mes į cukrų tikrai nieko neįmaišome. Pati cukraus gamybos technologija nekito, netapo jis baltesnis. Tai visiškai natūrali maisto medžiaga. Mus tikrai labai palaiko bitininkai, jie atvažiuoja net iš tolimiausių Lietuvos pakraščių, nuperka nemažus kiekius cukraus visai savo krašto bitininkų bendruomenei.
– Kai kurioms įmonėms darbuotojų trūkumas yra nemažas iššūkis. Jūsų įmonėje darbas sezoninis, tai dar ir papildomas iššūkis, nes dalis darbuotojų dirba tik 3-4 mėnesius per metus.
– Visa pramonė eina ta kryptimi, kad kuo daugiau darbo atliktų ne žmogus, bet įrenginiai, todėl privalome į tai investuoti. Sunku išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotoją, kuris dirba keletą mėnesių per metus. Tokie darbuotojai dažniausiai turi nuolatinius darbus. Mes juos stengiamės išlaikyti ištisus metus. Kita vertus, labai didžiuojamės ir džiaugiamės lojaliais darbuotojais, kurie šiame fabrike ir užaugo kaip specialistai, ir sulaukė brandos. Ar bus lengva jiems rasti pamainą? Ne, nėra lengva. Tai iššūkis.
– Nuo seno nemalonūs kvapai sezono metu buvo siejami su cukraus fabriku. Tačiau sakote, kad situacija yra labai pasikeitusi?
– Taip, mums nuolat „istoriškai“ kliūva už visus Marijampolėje kartkartėmis tvyrančius kvapus. Bet mes jau porą metų esame minimaliai sumažinę šią problemą. Turime gerus darbo santykius su „Sūduvos vandenimis“, deriname darbus. Prieš porą savaičių vėl sulaukėme gyventojų klausimų, „kodėl mieste smirdi“? Tačiau šiuo metu fabrike nevykdoma jokia veikla, tad šis klausimas ne mums.
– Minėjote, kad šiuo metu esate pasisamdę austrų ir vokiečių konsultantus. Koks tikslas?
– Taip, tai viena iš mūsų investicijų. Pagal jų rekomendacijas ir išvadas ruošiame ilgalaikį investicinį planą, kaip sumažinti gamtinių dujų vartojimą vienos tonos baltojo cukraus gamybai. Toks yra žaliasis kursas ir Europos Sąjungos tikslas.
Komentarai nepriimami.