Apie karo pradžią ir marijampoliečių gyvenimą vokiečių okupacijos metu, dokumentų nėra daug, todėl 1941 metais, apie keturis mėnesius leistas laikraštis „Nauja Gadynė“ besidomintiems istorija yra svarbus ir įdomus.
Leidinys spausdintas „Pergalės“ spaustuvėje, sovietams sujungus „Šešupės“ ir Marijonų spaustuves, Policijos gatvėje Nr. 7, Marijampolėje. Leidėjas – Lietuvos nacionalistų partija, redaktorius – Juozas Sodaitis. Nuo 1941 m. birželio 29 d. iki lapkričio 1 d. išleisti 38 šio leidinio numeriai. Jo puslapiuose randame daug informacijos apie to laiko įvykius Marijampolėje ir apylinkėse: fronto naujienos, sovietinių kankinių atsiminimai, ekonomika, kultūra, švietimas ir pan. Laikraštis buvo labai populiarus ir leistas dideliais tiražais: nuo 3000 iki 11500 egzempliorių.
Mūsų miesto atminties institucijos – archyvas, biblioteka, muziejus – šio laikraščio neturi, tačiau labai tikėtina, kad ne vienas kolekcionierius šį laikraštį savo kolekcijose saugo.
Pirmasis numeris išleistas su šūkiu „Valio laisva Lietuva!“, mat gyventojai tikėjosi, kad atsikračiusi bolševikų okupacijos Lietuva vėl atsigaus, deja, vokiečiai tik pradžioje atrodė geresni. Įvadiniame straipsnyje rašoma: metus iškentėjusi raudonąją priespaudą Lietuva keliasi naujam gyvenimui, bolševikai išvargino Lietuvą dvasiškai ir ekonomiškai. Tragedijų ir bėdų buvo daug. Vien Marijampolės kalėjime sovietų okupantai buvo įkalinę apie 500 gyventojų: inteligentų, savanorių, šaulių, moksleivių. Prasidėjus karo veiksmams kaliniai patys išsivadavo. Tarp jų buvo ir mūsų miesto burmistras Juozas Maurukas, apskrities viršininkas Vaclovas Goštautas, daug žinomų žmonių. Daugybėje straipsnių buvę kaliniai pasakojo apie bolševikų žiaurumus.
Sekmadienį, birželio 22 d., vokiečių armija greitai pralaužė bolševikų linijas. Po kelių valandų buvo užimti visi pasienio miesteliai ir apie 9 valandą pirmieji vokiečių kariuomenės daliniai pasirodė kaimuose, nutolusiuose nuo Marijampolės apie 5–8 kilometrus. Pranešama, kad pirmiausia į Marijampolę vokiečiai numetė keletą bombų, kad gyventojai iš miesto pasišalintų, gi sovietų „komandyrai“ sakė, kad tai tik manevrai. Dalis gyventojų tuo patikėjo ir iš miesto nebėgo. Apie 10 val. prasidėjo didelis bombardavimas. Kilo gaisrai, kuriuos buvo galima užgesinti, gaisras būtų neišsiplėtęs ir miestas būtų mažai nukentėjęs. Nežinomas autorius tuo neveiklumu apkaltino žydus, nes „gaisrininkų dauguma buvo žydai“. Tuo tikėti nereikėtų, gaisrininkai buvo daugiausia lietuviai. Tikra yra tai, kad gaisrininkai su dviem mašinomis iš Marijampolės pabėgo, o frontui nusiritus į rytus, tos mašinos vėliau buvo sugrąžintos iš Vilniaus.
Liepos viduryje miesto savivaldybėje užregistruota daugiau kaip 1000 padegėlių šeimų, nukentėjusių nuo bombardavimo sukelto gaisro. Suskaičiuota, kad apie 1000 gyventojų išvežta į Rusiją. Iš jų: 75 mokytojai, 60 tarnautojų, 130 vaikų, 150 moksleivių, 70 ūkininkų, 140 moterų, 16 kariškių, 50 darbininkų, 400 kitų profesijų. Užregistruota apie 40 dingusių žmonių.
Pasirodė pirmieji skelbimai: dėl mitybos ir šalpos organizavimo, raginama surinkti išmėtytą turtą, uždraustas gyventojų judėjimas naktį nuo 22 iki 4 valandos, o žydams nuo 20 iki 6 val. Apskrities viršininko įsakymu buvo uždrausta vaikščioti Vytauto, Bažnyčios, K. Donelaičio (Vilkaviškio), Petro Armino, Dariaus ir Girėno gatvėmis, reikalaujama pasigaminti ir nešioti žydų tautinį ženklą – šešiakampę žvaigždę.
Informuojama kur įsikūrė įstaigos: vokiečių komendantūra dirbo Vytauto g. 52, paštas – Kauno g. 11, apskrities viršininkas bei valdyba, apskrities ir miesto laikinieji komitetai, Lietuvos bankas – Vytauto g. 49, miesto savivaldybė Basanavičiaus aikštėje 17, policijos nuovada – Vytauto g. 46 (spalio pabaigoje persikėlė į Laisvės 9).
1941 m. liepą mieste suskaičiuota 12912 gyventojų (4602 šeimos): 10308 lietuvių, 73 rusai, 70 rusų sovietų piliečių, 52 lenkai, 34 vokiečiai, 4 latviai, 2371 žydas. Rugsėjo viduryje maisto kortelės mieste išdalintos jau mažesniam gyventojų skaičiui – 11440 žmonių, nes beveik visi mieste gyvenę žydai buvo sušaudyti rugsėjo 1 d.
Nuo rugpjūčio 1 d. buvo įvestos kortelės maistui: duonai, miltams, kruopoms, žirniams, pupelėms, makaronams, mėsai ir jos gaminiams, sviestui, riebalams, kiaušiniams, sūriui, cukrui, druskai, muilui, žibalui. Leidimų reikėjo įvairiems audiniams, avalynei, trikotažui, kojinėms, pirštinėms, kailiniams įsigyti. Kortelės ir leidimai miesto gyventojams buvo išduodami šešiuose (vėliau trijuose) miesto punktuose.
Leidinyje daug vietos skirta švietimo įstaigų veiklai, kultūrai. Taip pat pasakojama, kad I valstybinė amatų mokykla pradėjo mokslo metus, veikia stalių ir dailidžių skyriai, planuojama, kad veiks ir nauji: mūrininkų, krosnininkų, metalininkų. Mokslas trunka trejus metus. Priimami berniukai nuo 14 metų, baigę penkis pradžios mokyklos skyrius. Mokyklos raštinė – Kauno g. 18.
Rugsėjo mėnesį P. Armino mokykloje įvyko steigiamasis Marijampolės dramos teatro steigėjų susirinkimas, kuriame dalyvavo 33 scenos mėgėjai. Teatro organizatorius Pileckis. Išrinkta teatro taryba, revizijos komisija. Dramos teatras ruošia pirmąjį spektaklį. Šalia straipsnio – trumpa teatro istorija, kurią parašė slapyvardžiu Užmirštas Vaidila pasivadinęs autorius.
Randame žinių ir apie remontuojamus namus, ligoninės darbą. Pvz., per karo veiksmus nukentėjusi ligoninė baigiama remontuoti, ji turi 180 lovų, dirba 76 tarnautojai. Rugpjūčio pabaigoje čia gydyti 142 ligoniai, greitosios pagalbos automobilis nuo rugpjūčio 11 d. iki spalio pradžios pas ligonius vyko 28 kartus.
Įdomu tai, kad buvo intensyviai tvarkomas Marijampolės – Prienų plentas, nutiesta 23 kilometrai (nuo Marijampolės pusės), likusiuose 22 km atlikti parengiamieji darbai.
Rugsėjo 27 dieną Marijampolėje įvyko, kaip rašoma, pirmasis tais metais koncertas. Pasirodė Kauno operos solistai Juzė Augaitytė, Kazys Gutauskas, Liudo Jarošeko studentų kvartetas ir sulaukė gerų atsiliepimų.
Kaip minėta, informacijos leidinyje daug: naujienos iš pasaulio, Lietuvos, miesto aktualijos. Vartydamas laikraštį skaitytojas pajunta to meto gyvenimo tragiškumą, žmonių tikėjimą ateitimi.
Rimvydas URBONAVIČIUS
Istorikas
Komentarai nepriimami.