Kazlų Rūdos ištakų beieškant

Galite klausyti ir straipsnio garso įrašą

Kazlų Rūdai ir Lietuvos istorijai neabejingi žmonės gegužės 24 d. rinkosi į Kazlų Rūdos parką, kur vyko speciali mokslinė diskusija dėl Kazlų Rūdos įkūrimo datos pakeitimo. Šio renginio kaltininkas kraštietis, profesorius Juozas Banionis, atradęs, kad Kazlų Rūdos vardas pirmą kartą paminėtas ne 1744 metais, bet 1737 m. Įvykio pagrindas – rastas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikų 1737 m. iždo dokumentas su Kazlų vietovardžio paminėjimu septyneriais metais anksčiau nei miesto įkūrimu laikomi 1744-ieji. Viešoje mokslininkų diskusijoje susirinkusieji pritarė LDK dokumento istorinei reikšmei, tad Kazlų Rūda oficialiai tapo 287 metus skaičiuojančiu miestu.

Svarbu ne tik esamasis ir būsimasis laikas, bet ir praeitis

– 2024-ieji, gegužės 24-oji. Prisiminkite šią datą. Ir ne todėl, kad prieš jus yra garbūs žmonės, profesūra: profesorius, mokslų daktaras Libertas Klimka, mokslų daktarė Aldona Vasiliauskienė, profesorius, mokslų daktaras Juozas Banionis, profesorė, mokslų daktarė Vilija Grincevičienė. Mes čia susirinkome visiems mums svarbiu klausimu, – sakė kraštietis, gamtininkas, Kazlų Rūdos garbės pilietis Selemonas Paltanavičius, moderavęs konferenciją ir pristatęs diskusijos pranešėjus.

Pasak S. Paltanavičiaus, visus čia sušaukė jo jaunų dienų bičiulis, profesorius, istorikas Juozas Banionis. Jis yra lyg visos šitos dienos šventės, didžiosios paslapties nešėjas. Jam pirmajam ir suteiktas žodis.
Prieš atskleisdamas paslaptį mokslininkas J. Banionis pradėjo nuo istorinės įžangos. Susirinkusiems priminė Kazlų Rūdos parko, kuriame vyko ši mokslinė konferencija, istoriją. Pasirodo, prieš karą norintieji pabuvoti šiame Kazlų Rūdos miesto sode turėjo pirkti abonementą, sezonui 5 litus susimokėti. Tuomet galėjo atvykti į Kazlų Rūdos parką ir kvėpuoti ypatingu pušų oru. Kauno ponios ir ponai tuo pasinaudodavo, mėgdavo hamakuose pagulėti.

Pasak istorijos mokslų daktaro, kalbant apie tuos laikus, būtina prisiminti šviesaus atminimo Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną. Šiemet minime jo 150 metų gimimo metines ir 80 metų nuo jo žūties. J. Banionis neatsitiktinai pacitavo prezidento pasakytus žodžius „Tas, kas nori sakyti būsiu, turi sakyti ne tik esu, bet ir buvau“. Šie žodžiai puikiai nusako šiandienos konferencijos esmę, kodėl mums svarbu praeitis, istorija. „Paprastai mes, žmonės, domimės kasdienybe, šia diena. Dar yra viena žmonių grupė, kuriems rūpi ateitis. Jie kuria ateities viziją. Ir dar yra viena tokia grupuotė, gildija, galima sakyti, kurie įnikę į praeitį, domisi būtuoju laiku. Tai istorikai. Ieškant atsiveria mūsų praeities atradimai“, – sakė profesorius J. Banionis.

Istorikas juokavo, kad šiandien jo misija gali pasirodyti kaip ir negailestinga, nes paprastai visi mes norime būti kuo jaunesni, o jo tyrinėjimų esmė – pasendinti mieląją Kazlų Rūdą bent septyneriais metais. Tokia šio susitikimo intencija.

J. Banionis, nagrinėdamas Kazlų Rūdos miesto vardo ištakas, supažindino su faktais, kurie išlikę rašytiniuose šaltiniuose. Pirmiausia, kaip ta vieta, kuri šiandien yra Kazlų Rūda, vadinosi?
– Taigi apie 1800 metus, kai šios žemės atiteko naujai Rytų Prūsijai, pirmą kartą atsiranda topografinis žemėlapis, kuriame pažymėta „Kozly“. Tai vienas iš senesnių pavadinimų, kuris identifikuoja dabartinio Kazlų kaimo teritoriją. Kazlų Rūdos savivaldybės mero pavaduotoja rodė, kad jau gautos šito seno žemėlapio kopijos, – pasakojo J. Banionis.

Pasak mokslininko, tyrinėjant Kazlų Rūdos pavadinimų istoriją, sklaidant istorinius šaltinius, pavadinimų, susijusių su mūsų vietove, yra įvairiausių. Taigi „Kozly“ pats pirmasis germaniškai užfiksuotas Kazlų pavadinimas. Vėliau jau, 1826-aisiais, Rusijos imperijos globoje išleistuose šito krašto žemėlapiuose matosi plentas pro Ąžuolų Būdos vietovę. Ir užrašyta vietovė „Kozlova Rūda“. Tokia įvairovė: „Kozlai“ ir „Kozlova Rūda“.

Kazlų Rūdai svarbios datos

Pranešime istorijos mokslų daktaras aptarė Kazlų Rūdai svarbias datas, atskleidė Kazlų Rūdos vardo evoliuciją.

• 1744-ieji metai – iki šiol buvo laikomi Kazlų Rūdos gimimo metais.
• 1862-ieji. Už Kazlų kaimo per du kilometrus nutiestas geležinkelis. Stotis pavadinta kaimo pavadinimu Kozlova Rūda. Vėliau jau aptinkamas Kozlova Rūda kaip kaimo pavadinimas ir kaip Kazlų Rūdos stoties.
• 1910-ieji. Geležinkeliečių vaikams įkurta mokykla.
• 1922 metais Kazlų Rūda tampa parapijos centru. Pradedama kurti parapija.
• 1925-aisiais iškilo Kazlų Rūdos bažnyčia, kuri iki šiol tebestovi. Po metų minėsime bažnyčios šimt­metį.
• – 1931-ieji, mano mėgstami Antano Smetonos metai. Kazlai tampa valsčiaus centru ir auga, auga, auga. Užtenka toj Višakio Rūdoj tvarkyti valdiškus reikalus, valsčius keliasi artyn, prie geležinkelio, kur daug žmonių, daug judėjimo. Ir kas atsitinka? Auga stotis Kozlova Rūda. Lietuviai pabandė šitą vietą iš pradžių pavadinti Kazlienės Rūda. Bet ne taip skamba. Paskui atsitiko taip, kad ši vietovė aplink geležinkelio stotį ir būsimas miestas praaugo savo pirmtaką Kazlų Rūdą, kuri dabar žinoma mums kaip Kazlai. 1930-aisiais jau atskiriamas Kazlų kaimas ir Kazlų Rūdos stotis tampa Kazlų Rūda, – teigė J. Banionis.
• 1950-ieji – Kazlų Rūda tampa rajono centru, jai suteiktos rajono teisės.
• 2000-ieji Kazlų Rūdai lemtingi: Savivaldybės įkūrimo metai.

Atrado kitą miesto įkūrimo datą

Istorijos mokslų daktaras J. Banio­nis atskleidė, kodėl suabejojo, kad Kazlų Rūdos gimtadienis – 1744-ieji metai, kaip atrado, kad Kazlai paminėti anksčiau.

Pasak mokslininko, 1970-aisiais vartydamas žurnalą „Mokslas ir gyvenimas“ jis rado kunigo istoriko Vaclovo Strimaičio straipsnį „Kazlų kaimas ir Kazlų Rūda“.

– Čia buvo parašyta, kad Kazlų kaimas gavo pavadinimą nuo miškininko Kazlos, atvykusio iš Mozūrijos ir įdiegusio čia degutinę, taip pat aikštelę ant Jūrės dešiniojo kranto medžiams, kelmams krauti. Ir paminėti metai – 1737-ieji. Tų metų inventoriuje įrašomi tokie paslaptingi skaičiai, minima Kazlos degutinė, kurią laiko našlė Kazlienė, sena kaimo gyventoja, – pasakojo J. Banionis.

Šis atradimas mokslininkui nedavė ramybės. Kaip gali būti, jog oficialūs šaltiniai, autoritetingi žmonės, enciklopedistai rašo, kad Kazlų Rūdos įkūrimo metai yra 1744-ieji, pateikiami Pilviškių parapijos kaimai, tarp jų – ir Kozlova Rūda. „O kaip tada su tuo kunigo straipsniu, gyvenusiu netoliese, Bagotojoje, kuris domėjosi kraštotyra, istorija. Negi jis kažką sufantazavo?“ – svarstė istorikas.

J. Banionis teigė, kad karantinas jam geras dalykas buvo dėl to, kad galėjo sau leisti prabangą paieškoti atsakymo istorijos archyvuose. Lietuvos valstybės istorijos archyve jam pavyko bylą apie Kazlų Rūdos vardo ištakas ištraukti. „Yra toks įrašas, kurį paminėjo garbusis kunigas, patikrinau tuos pačius puslapius. Įrašas byloja tai, dėl ko mes šiandien esame susitikę“, – aiškino J. Banionis.

Pasak istorijos mokslų daktaro, paminėjimas fiksuotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Iždo komisijos Kauno pavieto Pilviškių seniūnijos 1737 metais inventoriaus bylos kopijoje. Yra toks mokesčių inspektorių įrašas: „Kazlienė, laikanti degutinę, našlė, turės mokėti“. Šis įrašas patvirtino kun. Vaclovo Strimaičio rašyto tekstuko teisingumą, kad Kazlų Rūdos vardas pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose 1737-aisiais. „Kartais yra gerai atsidurti mokesčių mokėtojų akiratyje, įeini į istoriją“, – juokavo J. Banionis.

Penktadienį, gegužės 24 dieną, Kazlų Rūdoje vykusioje mokslinėje diskusijoje dalyvavę mokslininkai sutarė, kad Kazlų Rūda pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1737 metais, o ne 1744, kaip buvo manyta iki šiol. Paminėjimas 1737 metais fiksuotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Iždo komisijos Kauno pavieto Pilviškių seniūnijos 1737 metų inventoriaus bylos kopijoje.

Diskusijoje dalyvavę mokslininkai pasirašė bendrą deklaraciją, kuria „pasendino“ Kazlų Rūdos miestą 7-eriais metais. Šio įvykio liudininkais tapo ne tik visi susirinkusieji, bet ir iš Marijampolės atvykę istorikai.

mokejimai.suvalkietis.lt reklama