Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva nuo 2020-ųjų metų Lietuvos savivaldybėse pradėtos teikti papildomos paslaugos, skirtos psichikos sveikatos stiprinimui ir prevencijai, ypatingą dėmesį skiriant vaikų, jaunimo ir jų šeimų gerove. Paslaugos vykdomos 50 savivaldybių ir suteiktos daugiau nei 75 tūkst. asmenų.
Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Lietuvos biuro vadovės Ingridos Zurlytės, psichikos sveikata taip pat gyvybiškai svarbi, kaip ir fizinė sveikata.
„Psichikos sveikata yra svarbi žmogui viso gyvenimo eigoje – prieš gimimą, kūdikystės, vaikystės, paauglystės laikotarpiu, suaugus ir vyresniame amžiuje. Norint efektyviai skatinti ir saugoti psichikos sveikatą viso gyvenimo eigoje, mes turime įgyvendinti mokslo įrodymais grįstas intervencijas, kurios skirtos psichikos sveikatos rizikos ir apsauginiams veiksniams kiekvienu gyvenimo etapu. Tai yra vienas iš PSO prioritetų psichikos sveikatos srityje“, – teigia ji.
Sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinant 2014–2021 m. programą „Sveikata“, padėtas pagrindas šioms naujoms paslaugoms:
- Šeimų lankymas – skirta padėti besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims, iki vaikui sukaks 2 metai. Slaugos ir akušerijos specialistai lanko socialinių rizikos veiksnių turinčias šeimas jų namuose ir vizitų metu pataria su nėštumu ir dviejų pirmųjų vaiko gyvenimo metų laikotarpiu susijusiais klausimais. Plačiau: https://seimoslankymas.lt.
- Emocinės gerovės konsultantai – jų paslaugos skirtos padėti asmenims susiduriantiems su lengvais depresijos ir nerimo požymiais. Programa prieinama žmonėms nuo 18 metų nemokamai. Plačiau: https://www.geroveskonsultantai.lt.
- Ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir mokyklų sveikatos kabinetų atnaujinimas ir aprūpinimas metodologinėmis priemonėmis. Sveikatos kabinetai atnaujinti 27-iose Lietuvos savivaldybėse. Metodinės priemonės skirtos sveikos gyvensenos įgūdžiams ugdyti, fiziniam aktyvumui skatinti, traumų, žalingų įpročių prevencijai, psichikos sveikatos raštingumui didinti.
- Jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos (JPSPP) – skirtos paskatinti jaunimą rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, padėti stiprinti fizinę ir psichikos sveikatą, tikslingai spręsti jaunimui susirūpinimą keliančias problemas. Daugiau: http://www.sveikatostinklas.lt .
Mokslo įrodymais grįsta pagalba auginantiems vaikus
Šalia minėtų priemonių, nuo 2020-ųjų Lietuvoje įdiegta tėvų mokymo programa „Neįtikėtini metai“ skirta tėvams, auginantiems vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sunkumų. Programa skirta ikimokyklinio amžiaus (3–6 m.) ir mokyklinio amžiaus (6–12 m.) vaikų tėvams.
Anot „Neįtikėtinų metų“ programos veiklos vadovės Marinos Mažionienės, programa tėvams padeda geriau suprasti vaiko elgesį ir elgesio sunkumų priežastis, įsigilinti ir taikyti veiksmingus vaiko elgesio valdymo būdus, išmokti efektyviai nustatyti ribas, taisykles ir sėkmingai naudoti paskatinimų sistemą, padėti vaikui išmokti valdyti emocijas, kurti pozityvius santykius su kitais. Taip pat prisideda tobulinant tėvystės įgūdžius, padeda labiau pasitikėti savimi, išmokti pažinti save ir vaiko jausmus, suteikti pagalbą vaikui ir leisti jam jaustis geriau.
Daugiau informacijos apie „Neįtikėtinų metų“ programą: https://neitiketini-metai.lt/.
Ankstyvos priemonės veiksmingos
Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkės dr. Marijos Jakubauskienės, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos bei pasaulio šalių, psichikos ir elgesio sutrikimų bei priklausomybės ligų našta auga dėl vis jaunesniame amžiuje prasidedančių psichikos ir elgesio sutrikimų bei vis didėjančio šių sutrikimų paplitimo visuomenėje.
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad 1 iš 3 žmonių bent kartą savo gyvenime patiria psichikos sveikatos sutrikimų, o apie pusei suaugusių žmonių psichikos ir elgesio sutrikimai prasideda vaikystėje ir paauglystėje.
„Didelė dalis visuomenės psichikos sveikatą lemiančių veiksnių, pavyzdžiui, gyvenimo sąlygos, finansinis saugumas, socialiniai tarpusavio ryšiai, egzistuoja už sveikatos priežiūros sistemos ribų, todėl bendruomeninės psichikos sveikatos intervencijos šeimose, mokyklose, darbo vietose gali veiksmingai prisidėti prie geresnės žmonių psichikos sveikatos ir gerovės“, – sako dr. M. Jakubauskienė.
Tam, anot docentės, reikalingas mokslininkų, politikų, psichikos sveikatos sutrikimų patirtį turinčių asmenų, psichikos sveikatos paslaugų teikėjų ir visos visuomenės bendradarbiavimas.
Sveikatos apsaugos ministerijos informacija
Komentarai nepriimami.