Ištroškusi bičiulė, karštą dieną nusipirkusi buteliuką vandens, čia pat jį atsuko, bet gerdama pritvirtinto kamštelio kraštu susižeidė lūpą. Ir gerokai pyktelėjo: net saugiai atsigerti vandens neįmanoma! Tai, ko gero, ne vienintelis pavyzdys, kai dėl pritvirtintų kamštelių jaučiame nepatogumą naudodami plastikinius butelius ar pieno produktų pakuotes: ne tik nepatogu gerti, bet galime prilaistyti ant stalo ar ant palaidinės, „pasižymėdami, kur priekis“. Kodėl Europos Sąjunga (ES) nutarė, kad nuo šių metų metų liepos plastikiniai kamšteliai privalės būti pritvirtinti prie plastikinių butelių? Nejau, sakysite, iš tiesų šiais klimato pokyčių laikais aplinkosaugininkai neturi prasmingesnių veiklų?
Taršos šaltinis
Aplinkos ministerija informuoja, kad nuo šių metų liepos 3 d. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, bus draudžiama pateikti rinkai 3 litrų ir mažesnius plastikinius butelius ir kombinuotą gėrimų tarą su nepritvirtintais iš plastiko pagamintais kamšteliais bei dangteliais. Mažinant aplinkos taršą šis draudimas numatytas Europos Sąjungos 2019 metais priimtoje Vienkartinio plastiko mažinimo direktyvoje ir perkeltas į Atliekų tvarkymo įstatymą.
Nejaugi tikrai, sakysite, aplinkosaugininkai neturi daugiau ką veikti?
Buvo atlikta studija, kuri patvirtino, jog plastikiniai kamšteliai – vienas didžiausių taršos šaltinių. Jie buvo tarp 10-ies gausiausiai randamų šiukšlių paplūdimiuose, pajūryje ir jūroje. Plastiko tarša daro didelę žalą gamtai, ypač jūros ekosistemai: kasmet dėl to miršta milijonai jūros paukščių, žūsta šimtai tūkstančių žuvų ir kitų jūrų gyvūnų, kurie praryja plastikinius kamštelius ar dangtelius. Jie sutrikdo gyvūnų virškinimą, be to, gaminami iš kieto plastiko, kuris nesuyra ypač ilgą laiką, iš jo išsiskiria pavojingos cheminės medžiagos, darančios žalą jas prarijusiems organizmams.
Plastikas, primena Aplinkos ministerija, veikiamas aplinkos sąlygų, skyla į vis mažesnes daleles, vadinamas mikroplastiku. Šios dalelės patenka ir į žmogaus organizmą su maistu. Prieš keletą metų atliktas tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis mikroplastiko į mūsų organizmus patenka iš vandenynuose sugautos žuvies ir jos produktų, taip pat per jūros druską. Mikroplastiko randama ir kituose kasdien vartojamuose produktuose – cukruje, meduje, aluje, net geriamajame vandenyje.
Ar ir lietuviai tokie šiukšlintojai?
Kažin. Galbūt kitose šalyse nėra taip sėkmingai veikiančios užstato sistemos? Bent jau Lietuvoje, kiek tenka girdėti, tai viltis pateisinęs projektas. Lietuviai dešimties centų (tiek įkainotas tuščias plastikinis butelis ar alaus skardinė) nenumes į šiukšliadėžę. Kita vertus, ne tik ES šalys, kurias liečia ši direktyva, įsikūrusios prie jūrų marių. Kas suvaldys kitų šalių (Afrikos, Kinijos ir kt.) kamštelius? Kam yra tekę vaikščioti Turkijos, Egipto, Tuniso ar kitų šalių pajūriu ne tik išpuoselėtomis viešbučių teritorijomis, bet ir paėjėti toliau, turbūt piktinosi šiukšlėmis, plastiko maišeliais ir, žinoma, plastikinių kamštelių gausa. Taigi – negali sakyti, kad „prie ko čia kamšteliai“.
O kaip kiti kamšteliai?
Nurodytas draudimas, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime, netaikomas stiklinei ir metalinei gėrimų tarai su plastikiniais kamšteliais ir dangteliais, taip pat gėrimų tarai su metaliniais kamšteliais ir dangteliais su plastikiniu sandarinimo sluoksniu, nes jie nelaikomi pagamintais iš plastiko. Taip pat išimtis taikoma gėrimų tarai, skirtai ir naudojamai specialiosios medicininės paskirties skystiems maisto produktams.
Komentarai nepriimami.