Ne vienam teko susidurti su situacija, kai išvykus kruopščiai planuotų atostogų ir vos atsipalaidavus kūnas tarsi pasako „ne“: ima skaudėti raumenis, sulėtinę tempą jaučiame tam tikrą diskomfortą, „kimba“ ligos. Kineziterapeutas Artūras Čižas rekomenduoja aktyvia veikla mažinti streso kiekį: taip pavyks sumažinti fizinių problemų riziką per atostogas.
Patirtas ilgalaikis stresas darbe gali sugadinti atostogas
Darbštumas ir produktyvumas itin svarbūs kasdieniame gyvenime, tačiau persitempę ir pagaliau nusprendę pailsėti staiga galime patirti tam tikrų nepatogumų. Kineziterapeutas, pilateso treneris Artūras Čižas sako, kad streso poveikis raumenims – daugialypis.
„Kai patiriame stresą, mūsų kūnas pereina į „kovoti ar bėgti“ režimą. Tuomet išsiskiria hormonai (pavyzdžiui, adrenalinas ir kortizolis), kurie paruošia mus susidoroti su suvokiamu pavojumi. Tai sukelia įvairius pokyčius organizme, įskaitant padidėjusią raumenų įtampą, sutrikusią kraujotaką, padidėjusį jautrumą skausmui ir kitus“, – vardija specialistas.
Vis dėlto, nereikėtų painioti trumpalaikio ir ilgalaikio streso. Psichologės Ugnės Juodytės teigimu, momentinis stresas gali būti naudingas, jis padeda įveikti virusus ir bakterijas, tačiau ilgalaikis mūsų imunitetą silpnina.
„Jei ilgą laiką gyvenome streso sąlygomis, išvažiavus atostogų gali išsiskleisti visa puokštė negalavimų. Tai lyg „spyruoklės“ efektas: kai įtemptai dirbame – ji tarsi suspausta, tačiau atsipalaidavus „iššauna“ su visa savo jėga. Atsipalaidavimo metu užpuolusios ligos, raumenų skausmai tikrai gali būti susiję su psichosomatiniais veiksniais, kai psichologinis stresas pasireiškia fiziniais simptomais. Kai kurie žmonės gali pastebėti atsiradusį fizinį diskomfortą ar skausmo pojūtį, kuris atsiranda dėl emocinės būklės. Pavyzdžiui, asmuo, kuris jaučia įtampą dėl darbo ar šeimos problemų, ir atostogų metu gali patirti galvos skausmus, raumenų įtampą, susidurti su virškinimo bei kitais sutrikimais“, – aiškina U. Juodytė.
Staigus perėjimas iš darbingo į atostogų režimą – šokas organizmui
Kineziterapeutas A. Čižas įvardija, jog minėtasis „spyruoklės“ efektas vyksta dėl įvairių organizmo pokyčių: kai atsipalaiduojame, sumažėja streso hormonų lygis, padidėja parasimpatinės nervų sistemos aktyvumas.
„Tai sukelia įvairius pokyčius organizme, tokius kaip sulėtėjęs širdies ritmas, sumažėjęs kraujospūdis ir raumenų atsipalaidavimas. Dėl to gali padidėti skausmo suvokimas, nes nebeegzistuoja fiziologiniai mechanizmai, kurie anksčiau slopino skausmo signalus. Be to,
atsipalaidavę dažniau sutelkiame dėmesį į savo kūno pojūčius, todėl labiau pastebime skausmą ar diskomfortą, kuris anksčiau galėjo likti nepastebėtas“, – pasakoja specialistas.
A. Čižas taip pat išskiria dvi pagrindines priežastis, kodėl būtent atostogų metu susiduriame su raumenų skausmais, o ne aktyviai dirbant. Šiuo atveju svarbiausia atkreipti dėmesį į du veiksnius – miegą bei savo emocinę būklę.
„Atostogų metu dažnai daugiau miegame ir ilsimės. Nors tai naudinga bendrai sveikatai, staigus poilsio padidėjimas gali sukelti raumenų standumą ir skausmą. Taip yra todėl, kad raumenys pripranta prie reguliaraus judėjimo, o staigus jo nebuvimas gali sukelti raumenų atrofiją ir silpnumą. Taip pat ilgalaikis stresas ir nerimas gali sukelti raumenų įtampą, kuri savo ruožtu priverčia jaustis nemaloniai, patiriant kūno skausmą“, – teigia kineziterapeutas.
Tinkamai pasiruoškite poilsiui
A. Čižo teigimu, net ir prieš atostogas reikėtų pasidaryti šiokius tokius „namų darbus“, kad keliaujant netektų ieškoti gydomųjų gelių ar kitų skausmą malšinančių vaistų.
„Pirmiausia rekomenduočiau sukurti atostogų planą, kuriame būtų numatytas laikas ir atsipalaidavimui, ir fizinei veiklai. Tai padės sumažinti stresą ir nerimą, kurie gali būti neigiamų fiziologinių padarinių kaltininkai. Taip pat, likus kelioms savaitėms iki atostogų, stenkitės sumažinti darbe ir namuose patiriamo streso lygį. Tai galite padaryti deleguodami užduotis, pasakydami „ne“ papildomam krūviui ir skirdami daugiau laiko sau“, – pataria specialistas.
Kineziterapeutas priduria, kad atostogų metu nereikėtų visai atsisakyti fizinės veiklos, nes reguliarūs aktyvūs užsiėmimai padės sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir padidinti energijos lygį.
„Rekomenduočiau pasirinkti veiklą, kuri patinka ir kurią galima atlikti patogiu tempu. Pavyzdžiui, plaukimas, joga, ėjimas ar kita sportinė veikla gali padėti sumažinti raumenų „susukimo“ ar kitų streso sukeltų fizinių problemų riziką. Tai nebūtinai turi būti intensyvus užsiėmimas, ypač jeigu prieš atostogas aktyviai nesportavote“, – pataria kineziterapeutas.
Informacija iš pranešimo žiniasklaidai
Komentarai nepriimami.