Marijampolės ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje vaikų alergologė-pulmonologė dr. Valda Darginavičienė sulaukia vis daugiau pacientų. Gyvename tokiu metu, kai įvairiausios alergijos tampa ne vieno kasdieniu gyvenimo palydovu. „Suvalkiečio“ skaitytojams gydytoja pasakoja dėl kokių simptomų šiandien kreipiasi pacientai, kaip gydomos alerginės ligos, kaip jų išvengti.
Gydytoją kalbina žurnalistė Loreta TUMELIENĖ.
– Gerbiama gydytoja, ar seniai dirbate Marijampolės ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje?
– Marijampolės ligoninės konsultacinėje poliklinikoje dirbu jau dvidešimt metų. Pirmiausia pradėjau dirbti kaip vaikų pulmonologė. Bet, kadangi galiu priimti ir vaikus, sergančius alerginėmis ligomis, administracija sutiko, kad imčiausi taip pat šios srities. Dabar konsultuoju pacientus ir kaip vaikų alergologas. Tėvams nereikia mažųjų ligoniukų vežti pas specialistus į Kauną.
– Dėl kokių problemų dažniausiai tėvai atveda vaikus pas vaikų alergologą?
– Tėvai dažniausiai kreipiasi dėl užsitęsusios vaikų slogos, nosies užgulimo ar čiaudulio, įvairių odos išbėrimų, ūmių ar kitokių reakcijų į maistą, vabzdžių įgėlimą ir po to kylančias reakcijas, taip pat dėl užsitęsusio kosulio ar dusulio, reakcijų į fizinį krūvį diagnostikos ir gydymo.
– Ar alerginių susirgimų daugėja? Kokios priežastys tai lemia?
– Dažnai kyla klausimas, kodėl susergama alerginėmis ligomis. Yra veiksniai, kurie didina riziką susirgti šiomis ligomis. Pirmiausia tai genetinis polinkis. Mokslininkai nustatė, kad nėra vieno alergiją lemiančio geno, bet yra visa jų kombinacija. Tad žmogus negali paveldėti alergijos, bet paveldi polinkį ja sirgti. Labai dažnai konsultacijos metu sužinoma, kad vienokią ar kitokią problemą turi ir tėvai: vienas ar net abu. Jeigu abu tėvai alergiški tam tikrai medžiagai, tikimybė, kad jai bus alergiškas ir vaikas, siekia 80 proc. Turi įtakos netgi giminėje pasireiškusios alergijos. Bet yra atvejų, kai nėra artimoje aplinkoje sergančių.
Galimi alergijų veiksniai, tokie kaip ankstyvas kontaktas su žiedadulkėmis, nėščiosios ir maitinančios mamos mityba, vaiko mityba, aplinkos užterštumas.
Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie mikrobiotą – tai žmogaus kūne ir ant jo gyvenančių mikroorganizmų visuma. Mikrobiota formuojasi priklausomai nuo genetinių faktorių, mitybos įpročių, gyvenamosios vietos, gimimo būdo, antibiotikų naudojimo. Kuo didesnė žarnyno ir odos mikroorganizmų įvairovė, tuo geresnis imuninis atsakas. Mokslininkai kelia hipotezę, kad steriliai gyvenant alerginių ligų tikimybė didėja.
Kita teorija – epitelio ir odos pažeidimai. Čia labai svarbi chemija, esanti aplink mus. Tai ne tik konservantai, aptinkami maiste, bet ir aktyvios paviršiaus medžiagos, kurių esama valikliuose, plovikliuose, odos priežiūros priemonėse. Reaguoja į šiuos dirgiklius ne tik oda, bet ir gleivinės.
Svarbu suprasti, kad alergijos lydi įvairiais gyvenimo etapais ir tiesiog keičia savo formas.
Alergijos formos labai priklauso ir nuo amžiaus. Tai vadinama alergijos maršu, kai alergijos maistui pereina į atopinį dermatitą, vėliau į alerginę slogą ir astmą. Vienos rūšies alergija pereina į kitos rūšies. Dviem iš trijų žmonėms alergija nedingsta, bet migruoja, keičia formą. Trečdaliui žmonių, esant tinkamoms sąlygoms ir mažai dirgiklių aplinkoje, alergija gali ir išnykti.
– Kam vaikai Lietuvoje yra labiausiai alergiški?
– Dažniausios vaikų alergijos yra maistui, atopinis dermatitas, alerginis rinitas žiedadulkėms, namų dulkių erkutėms, gyvūnų plaukams ar pelėsiams ir astma.
Lietuvos mokslo premijai nominuotame prof. L. Malinauskienės ir prof. R. Dubakienės darbe siekiama išsiaiškinti ir išsamiau apibūdinti įvairaus tipo alergijas Lietuvos populiacijoje. Taigi remiuosi nustatytais faktais.
,,Tikrai beveik niekuo nesiskiriame nuo mūsų platumose gyvenančių žmonių. Iš maisto alergenų vaikams būdingiausi pienas, kiaušiniai, kviečiai. Taip pat, kaip ir skandinavai, esame jautrūs beržiniams medžiams. Tad mūsų pagrindiniai alergenai – beržai, alksniai, lazdynai ir su jais susiję maisto produktai: riešutai ir vaisiai su kauliuku (persikai, vyšnios, trešnės, kriaušės, obuoliai).
Pastebime, kad žmonės dažnai patys sau prisiskiria alergijas, bet vykdant objektyvius tyrimus nustatoma, kad tikrai alergiškų žmonių yra dešimt kartų mažiau. Pavyzdžiui, 17 proc. tėvų, auginančių kūdikius iki pusės metų amžiaus, galvojo, kad jų vaikas turi alergiją, bet atlikus labai išsamius tyrimus paaiškėjo, kad tik mažiau nei 2 proc. vaikų iš tiesų yra alergiški.
Taip pat svarbu pažymėti, kad skirtingų alergijos rūšių paplitimas pasaulyje keičiasi, pavyzdžiui, sergančiųjų alergine astma skaičius yra stabilizavęsis jau penkerius metus, bet daugėja anafilaksinio šoko tipo alergijų maistui.
Alergijos būdingos išsivysčiusios ekonomikos šalims, tad vis daugiau šalių įsiliejant į šias gretas, daugėja ir alergijų. Kol kas nėra aišku, kodėl šių anafilaksinio šoko tipo alergijų daugėja“.
– Ką reikėtų daryti, kad tokių sveikatos sutrikimų būtų mažiau? Ar galima į vaiko alergiją nekreipti dėmesio, ar tai pavojinga?
– Pastaruoju metu labai populiari ir madinga sąvoka maisto netoleravimas. Dažnai tėvai įtardami maisto netoleravimą laktozei, gliutenui pageidauja atlikti tyrimus. Svarbu suprasti, kad tokie tyrimai yra tikrai brangūs ir nepagrįsti moksline medicina. Perlenkus lazdą ir labai ribojant mitybą, gali atsirasti kitų problemų dėl mitybos nepakankamumo.
Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja įvairių būdų, skirtų alerginėms reakcijoms nustatyti. Tai ir kraujo tyrimai, ir specialūs odos lopo mėginiai, ir odos dūrio mėginiai. Tačiau visada rekomenduoju kreiptis į gydytoją specialistą, kuris sudarytų individualų ištyrimo planą, įvertintų tyrimų rezultatus ir paskirtų atitinkamą gydymą, o ne patiems spręsti, kokius tyrimus atlikti privačiai ir kaip juos vertinti.
Būtina atlikti tyrimus ir išsiaiškinti nusiskundimų priežastį, kad išvengtume nereikalingo antibiotikų naudojimo, mitybos ribojimų.
– Ar Lietuvoje gydymas nuo alerginių reakcijų pakankamai pažangus? Ar pavyksta išgyti, ar alergija lieka visam gyvenimui?
– Alergijos gydymo būdų šiandien ir Lietuvoje esama įvairių. Tai simptominis gydymas, kai šalinami alergiją sukėlę simptomai – antihistamininiai vaistai, purškiami vaistai į nosį ar lašinami lašai į akis.
Kitas gydymo metodas – priežastinis gydymas, t. y. imunoterapija. Šio priežastinio gydymo metu alergijos sukėlėjas įvedamas į organizmą. Tai lemia, kad žmogaus imunitetas nustoja reaguoti į alergijos sukėlėją.
Literatūros duomenys ir praktika rodo, kad gydymo efektyvumas labai priklauso nuo to, kokią alergiją norima išgydyti. Jeigu gydymas taikomas įkvepiamiems alergenams – dulkių erkėms, žiedadulkėms, gyvūnams – jo efektyvumas yra apie 70–80 proc. Vabzdžių nuodams gydymo efektyvumas gali siekti 90–100 proc., o kai kuriems maisto produktams – iki 70 proc. Priežastinis gydymas trunka trejus–penkerius metus.
Be priežastinio gydymo šiandien naudojami ir preparatai, slopinantys alergines reakcijas. Vieni tokių yra biologiniai vaistai. Tokių vaistų efektyvumas yra apie 80–90 proc. Jie tinkami gydyti dilgėlinę, atopinį dermatitą, bronchinę astmą. Šie vaistai vartojami kelerius metus ir paskui bandoma palengva nuo jų organizmą atpratinti.
Taigi Lietuvoje gydymas yra pažangus ir atitinkantis Europos standartus.
Komentarai nepriimami.