Girdėdamas tokius vardus šis augalas galėtų ir įsižeisti, nors, kita vertus, tokios asociacijos kyla lyg ir ne be priežasties. Indiškai žodis „katalpa“ reiškia dramblio ausį – tai dėl lapų formos, o išvydus jį be lapų daugybė ilgų plonų ankštelių, užaugančių nužydėjus ir išsilaikančių per visą žiemą, esą, primena makaronus… Dabar, ant birželio ir liepos slenksčio, jis, apgaubtas ypatingo švelnaus kvapo ir pasipuošęs balkšvu daugybės žydinčių kekių ažūro debesimi panašus į… Sunku ir įvardinti – tiesiog į gražų, žydintį, ne tik šių eilučių autorei, bet ir daugeliui mūsų nematytą (šiuo atveju) didelį krūmą, bet šiaip jau – tai medis. Panardžius po interneto platybes paaiškėjo, kad VDU Botanikos sode jų senokai auga per dvi dešimtis – ir ne vienos rūšies, o prieš porą metų baigiantis liepai katalpa buvo išrinkta kvapiausiu šio sodo augalu…
Katalpa (Catalpa bignonicides) kilusi iš Šiaurės Amerikos, kur jų auga keliolika rūšių (keturios Kinijoje), užauga iki 15 metrų, savitai šakojasi į šonus. Rašoma, kad atspari ligoms ir kenkėjams bei užterštam orui, tad sėkmingai auginama miestų želdiniuose. Auga sparčiai – gerame dirvožemyje itin gerai, bet pakenčia ir prastesnes sąlygas. Išsprogsta vėlai, žydi birželio gale, liepą, o kartais dar vėliau…
Tai tiek teorinių žinių, kurias pavyko sugraibstyti. O realybėje taip vadinamą „dramblio ausies“ krūmą pamačiau pernai rudenėjant, kai painiojome intrigą dėl neįtikimo ilgio agurko (ilgamoliūgio). Tada netoli Liudvinavo gyvenanti Olga Vasilčikienė, be kitų augalų, parodė ir šį keistai vadinamą krūmą. Dabar jis kaip tik jau kuris laikas žydi – ir, atrodo, dar žydės ilgai, nes nedideli žiedeliai (kažkiek panašūs į kaštonų) susitelkę į didokas kekes skleidžiasi nuo apačios viršūnės link. Kvapas iš tiesų labai malonus, nors švelnus ir staiga jo gali net nepajusti, bet paskui siauste apsiaučia, žydintį augalą mėgsta vabzdžiai.
Katalpą Olga užsiaugino iš sėklos, parsivežtos iš Ispanijos prieš keletą metų. Iš trijų sudaigintų augalų liko vienas – kitų naujieji šeimininkai neišsaugojo. Sako, iš karto nė nežinojusi pavadinimo, bet kolega biologas iš lapo formos atpažino – paskui jau žinojo, kokios informacijos ieškoti. Šiame kieme katalpa auga kaip krūmas su tvirtomis pagrindinėmis šakomis, atsparumą rodo ir tai, kad vieną padrikusią pažeme nupjovus ėmė augti nauji ūgliai. Šiais metais pražydo gerokai anksčiau – paprastai žiedai imdavo džiuginti liepą. Ankščių, sakė šeimininkė, niekada neužaugino – taigi ir sėklų nebuvo, ir „makaronų medžio“ vardas visai nepritinka. O lapija iš tiesų įspūdinga (ne veltui ne tik jau minėtą ausį, bet ir širdies formą kai kas įžiūri).
Nors literatūroje rašoma, kad jauni medeliai ar ūgiai gali apšalti, kol kas šiame kieme įsitvirtinusiai katalpai pavyko to išvengti. Pašnekovė pasidžiaugė, kad augalas žydi sausu oru, nes lietus mažų, subtilių žiedelių, taip pat ir viso žiedyno, grožį tarsi „išplauna“.
Lina Volungytė
Komentarai nepriimami.