„Dovinės“ ir „Gijos soduose“ gyvenantys žmonės nusiminę. Prieš porą savaičių Dovinės g. 18-ojoje g. 6 (Liudvinavo kaimas), sklypą paveldėję kauniečiai iškirto visus krūmus, kai kuriuos medžius, trumpiau tariant, išvalė teritoriją, liko tik kelmai ir šakų krūvos. Gyventojai stebisi, kad tai buvo daroma per patį vidurvasarį, kuomet krūmuose, medžiuose daug paukščių, išperėti jaunikliai. „Nejaugi nėra draudimo medžių, krūmų kirsti nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 d., ar privačiame sklype šios taisyklės negalioja“, – klausė vietiniai.
Atsirado paveldėtojai
Minėtas sklypas yra „Dovinės“ ir „Gijos“ sodų apsuptyje, bet jis nepriklauso sodininkų bendrijoms. Sodyba sena, pasakojama, kad žmonės – čia apsigyveno, kai šalia dar nebuvo sodų, tik paskui buvo išdalinti sklypai, juose kūrėsi naujakuriai. Sodybos plotas didelis, iki kelių hektarų.
Dabar „Dovinės“ ir „Gijos“ sodų bendrijose namai vienas už kitą gražesni, aplinka išpuoselėta, žaluma, gėlynai ir nesiliaujantis paukščių čiulbėjimas. Tikra ramybės ir atgaivos oazė karštą vasaros dieną, ypač atvažiavus iš miesto.
Sklypas Dovinės 18-ojoje gatvėje daug metų buvo neprižiūrimas, niekas čia, išmirus savininkams, negyveno. Troba vos gyva, pakrypusi, bet ją nuo pašalinių akių slėpė ir negrožį pridengė medžiai, krūmai, kuriais buvo apaugęs visas sklypas. Krūmuose ir medžiuose, žolėse lizdus sukosi paukščiai. Šią vietą gamtosaugininkai vadindavo ančių perykla, būdavo ir retų paukščių. Tad nuo ankstyvo pavasario galėjai klausytis čiulbėjimo, klegesio. Aplinkui įsikūrusiems gyventojams paukščių kaimynystė patiko, žolę iki minėto sklypo ribos jie patys nusipjaudavo.
Sodų gyventojai girdėjo, kad sodybą paveldėję kauniečiai. O šią vasarą paveldėtojai priminė apie save iškirsdami sodyboje krūmus ir medžius.
– Stojo tokia tyla, kad iš pradžių nesupratome, kas nutiko. Tik pamatę, kad neliko medžių ir krūmų, supratome, kad nebeliko ir paukščių, – pasakojo žmonės, rodydami sklypą, kuriame matėsi tik kelmai, šakų krūvos, plika žemė.
Pasak gyventojų, ir juos, ir paukščius ištiko šokas. Pasigendama sparnuočių čiulbėjimo, be to iškirtus medžius atsivėrė nušiurusi sodyba, kuri akiai džiaugsmo neteikia.
– Mes suprantame, kad savoje sodyboje gali tvarkytis, kaip nori, kad negalima medžių, krūmų šalinti nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 d. Ar nereikėjo leidimo medžių ir krūmų šalinimui. Juk ten augo ir ąžuolų, ir klevų, ir dabar matyti nupjautos ąžuolo šakos, – kalbėjo gyventojai.
Leidimai reikalingi vertingiems medžiams
Liudvinavo seniūnijos seniūnė Regina Pakrosnevičienė „Suvalkiečiui“ sakė, kad seniūnija leidimų vertingų medžių šalinimui neišduoda, dėl to reikia kreiptis į Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyrių. Anot seniūnės, saugotini medžiai, augantys kaime namų valdoje ar privačioje žemėje, kuriems šalinti reikia leidimo, yra ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys – 30 cm ir didesnio skersmens 1,3 m aukštyje.
Marijampolės savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Laurita Juodzevičienė paaiškino, kad leidimo kirsti vertingus medžius ar intensyviai genėti krūmus minėtos sodybos savininkai neprašė. Specialistės teigimu, nuosavame sklype genint krūmus ar kertant medžius nėra kategoriško reikalavimo, kad šių darbų negalima daryti nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 d. „Tik mes visada akcentuojame, kad rekomenduojama nenaikinti gyvūnijos buveinių šiuo laikotarpiu“, – sakė specialistė.
Pažeidimų nenustatė
Į sodybą buvo iškviesti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Kauno valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos skyriaus specialistai.
Pasak AAD Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus specialistų, birželio 26 d. Aplinkos apsaugos departamentas gavo skundą dėl sklype, Dovinės 18-oji g. 6, Liudvinavo k., Marijampolės sav. pjaunamų medžių.
Departamento pareigūnai atliko sklypo apžiūrą ir nustatė, kad privačiame, žemės ūkio paskirties sklype išpjauti nesaugotini klevai, drebulės ir vaismedžiai. Apžiūros metu saugotinų nugenėtų ąžuolų nefiksuota. „Asmenims vykdantiems privačioje žemėje nesaugotinų medžių kirtimą, kitokį iš augimo vietos pašalinimą ar intensyvų genėjimą, nustatytas draudimas kirsti, kitaip iš augimo vietos pašalinti ar intensyviai genėti nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos nėra taikomas. Pažeidimų nenustatyta“, – teigiama atsakyme.
Anot Ryšių su visuomene specialistų, nors privatiems želdynams šis draudimas netaikomas, tačiau rekomenduojame būti sąmoningiems ir nurodytu laikotarpiu netrikdyti paukščių, negenėti, nekirsti medžių, krūmų, arba prieš tai įsitikinti, kad juose nėra apgyvendintų lizdų.
Želdinių, augančių ne miško žemėje, priežiūros, apsaugos ir tvarkymo taisykles nustato Želdynų įstatymas. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad pagal šį įstatymą ne tik kertant, bet ir intensyviai genint – tai yra pašalinant daugiau nei 30 proc. lajos – saugotinus medžius ar krūmus būtina gauti savivaldybės leidimą.
Norint įsitikinti, ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti Vyriausybės patvirtintame kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, sąraše. Jame nurodyta, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokių skersmens bei aukščio parametrų želdiniai priskiriami saugotiniems.
Aplinkos apsaugos departamentas parengęs želdinių priežiūrai, tvarkymui ir apsaugai skirtą atmintinę, kurioje rasite naudingos informacijos:
https://aad.lrv.lt/lt/konsultacijos/atmintines/augalai/zeldiniu-prieziura-tvarkymas-ir-apsauga/ .
Aplinkos ministerija parengusi pranešimą spaudai šia tema „Prasideda genėjimo sezonas: ką reikia žinoti gyventojams?“
Komentarai nepriimami.