Šiais metais Marijampolės savivaldybės gimnazijose brandos atestato siekė daugiau kaip 500 abiturientų. Egzaminų rezultatai švietimo įstaigų administracijas pasiekė penktadienį, todėl mokyklos suskubo kuo greičiau pasveikinti absolventus. Delsti nėra ko – dokumentas guls ne į stalčių, o į aplanką kompiuterio ekrane.
Gabija DUBAUSKAITĖ
Dabartiniai abiturientai apie tai, kaip anksčiau vykdavo didžioji vidurinės mokyklos baigimo šventė – išleistuvės, siužetus mintyse gali vystyti žiūrėdami kino filmus ar klausydamiesi vyresniųjų brolių ar seserų, taip pat tėvų pasakojimų. Juose – merginos dailiomis šventinėmis suknelėmis, vaikinai pasipuošę kostiumais, visų rankose didžiausios puokštės gėlių, o veiduose ramybė, pasididžiavimo šypsena, skelbianti apie mokyklinio kelio pabaigą ir žyminti suaugusio žmogaus gyvenimo pradžią. Deja, šiandien tai – jau tik prisiminimai.
Tobulėjant informacinėms technologijoms darosi patogiau visus dokumentus laikyti kompiuterio diske, kuris yra sujungtas su esančiu telefone. Tad viską, kas reikalinga, turi su savimi ir mokyklos baigimo dokumentai taip pat ne išimtis.
Štai Marijampolės Sūduvos gimnaziją baigę abiturientai jau antrus metus iš eilės į mokyklos baigimo šventę keliauja pasiimti ne brandos atestato, įrodančio apie įgytą vidurinį išsilavinimą, o sužinoti, kur rasti nuorodą savo skaitmeniniam atestatui. Kaip teigė gimnazijos direktorė Audronė Vaičiulienė, abiturientams įteikiami tik administracijos ir mokytojų sveikinimai.
Vis dėlto dauguma Marijampolės savivaldybės gimnazijų šiemet dar teiks popierinius – tradicinius – atestatus. Igliaukos Anzelmo Matučio, Marijonų, šv. Cecilijos gimnazijų administracijos vos tik paskelbus brandos egzaminų rezultatus ėmėsi rengtis atestatų įteikimo šventei. Šv. Cecilijos gimnazijos administracija visai nemato vargo atspausdinti dokumentus:
– Visi mokiniai pageidauja gauti popierinį variantą. Jei jie to nori, tai mums visai nesunku.
Marijampolės Rygiškių Jono, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijose popierinius atestatus gaus tik tie abiturientai, kurie pateikė prašymus. Visiems atspausdinti nera būtinybės, nes įteikimo ceremonijoje, kaip sakė gimnazijų direktoriai, daugiau nei 20 proc. abiturientų vis tiek nedalyvaus.
Šventėje dalyvaujantiems abiturientams ceremonija – prasminga ir sentimentali. Kaip sako Augustė, šiais metais pati keliausianti atsiimti atestato, „daugelis vis dar teikia pirmenybę popieriniams atestatams dėl sentimentalumo, kuris kartu ir duoda suvokimą, kad jau tikrai baigei mokyklą“.
– Tai viena svarbiausių švenčių, o PDF formatas sumenkina jos vertę, – liūdnai savo mintimis pasidalijo Milda.
– Norisi šį svarbų dokumentą laikyti rankose, o ne žiūrėti į jį telefono ekrane, – pridūrė Miglė.
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos direktorius Vilhelmas Petkevičius pasisakė šiuolaikiškai: „Keičiasi laikai, keičiasi ir papročiai“.
Visuose technologiniuose įrenginiuose anglų ir lietuvių kalbomis esantis mokyklos baigimo atestatas kol kas dar ne visiems priimtinas. Todėl didžioji dalis jaunimo vis dar nori, kad brandos atestatą jiems įteiktų mokyklos direktorius, o klasės auklėtojas sveikindamas paspaustų ranką. Lipti ant scenos ir nuo jos matyti tėvų, artimųjų susigraudinusias akis, kurioms dar sunku suprasti, kad, vaikas, kuris, regis, visai neseniai išmoko paimti spalvotą pieštuką į rankas, dailyraščiu parašė jau visus mokyklos egzaminus.
Dar viena tradicija Marijampolėje jau seniai likusi užmaršty – išleistuvių vakarėlis.
– Pasiimi atestatą ir eini toliau. Mes nematėme, kaip išleistuves šventė ankstesnės abiturientų laidos, todėl patys to visai nesureikšminame, – sakė Joris pasakodamas, kad dabartiniai dvyliktokai organizuoja Mokytojų dienos, Šimtadienio, Paskutinio skambučio šventes ir kitus renginius. Po jų bendramoksliai visuomet griausmingai susiburia pasidžiaugti rezultatu.
Abiturientai daro prielaidą, kad išleistuvių vakarėlio tradicijai žlugti daugiausia įtakos turėjo tai, kad jaunimas vis labiau siekia savarankiškumo. Daugelis po paskutinių brandos egzaminų įsidarbina kituose miestuose, kiti – net svečiose šalyse. Todėl nėra galimybių visiems susiburti. O grupė žmonių susideda iš mažų grupelių, kurioms nedalyvaujant dingsta abiturientų laidos šventės prasmė. Todėl, kaip minėjo Joris, kiekvienas švenčia savo artimiausiųjų draugų rate.
Marijampolė nėra didelis miestas, todėl daugelis jaunų žmonių nori kuo greičiau palikti prisiminimais dvelkiančius takus ir pasinerti į didmiesčio gatvių didybę. Metai keičia metus, vaikai užauga, įpročiai kinta. Kiekviena žmonių karta turi savo tradicijas, pasakojimą apie kurias pradeda: „O mano laikais…“
Komentarai nepriimami.