Ant turgaviečių ir parduotuvių prekystalių jau galime išvysti pirmųjų lietuviškų šilauogių. Ūkininkų teigimu, šiųmetis derlius prasidėjo dviem savaitėmis anksčiau, bet dėl to derlius nesumažėjo. Jaunystės uogomis vadinamos šilauogės yra ne tik labai skanios, bet ir itin vertingos – jose gausu antioksidantų, kurie saugo organizmo ląsteles nuo senėjimo.
Autorės nuotraukos
Miglė GUOBYTĖ
Šiandien mūsų šalyje šilauogės tapo kone tokios pat įprastos kaip braškės, serbentai ar avietės. Tik įvairių naudingų medžiagų šiose uogose yra nepalyginamai daugiau. Netoli Kazlų Rūdos esančiame Bebruliškės kaime septintus metus šilauoges auginantis ūkininkas Vidas Juodsnukis teigia, kad šias uogas ne tik skanu valgyti, bet ir naudinga dėl jose esančių vitaminų: „Pati uoga yra labai sveika, užtenka saujelės ir jau gaunate vitaminų dozę. Be to, užauginti šioms uogoms nereikia papildomų „chemijų“, todėl telieka eiti prie krūmo, skinti ir valgyti“.
Trijų hektarų plote septynis tūkstančių sodinukų auginantis vyras pernykštį ir šių metų šilauogių derlių vertina panašiai. „Praeitais metais derlių nualino šalnos, šiais metais – kruša. Atvažiavus ryte po iškritusios krušos pasitiko nykus vaizdas. Nei lapų, nei uogų. Aišku gaila, kruša sunaikina pačias geriausias uogas, bet juk nieko negalime padaryti“, – dūsavo ūkininkas.
Pasiteiravus, kur keliauja nuskintos uogos, V. Juodsnukis atskleidė, kad šilauoges parduoda paties administruojamuose turgeliuose Kaune. Čia už vieną kilogramą šilauogių šiuo metu prašoma aštuonių eurų. Norintiems sutaupyti ūkininkas kasdien suteikia galimybę atvykti į jo ūkį ir pasiskinti uogų patiems. Čia už vieną litrą prisirinktų šilauogių mokėsite tris eurus. Taigi, tai ne tik puikus būdas sutaupyti, bet ir galimybė pabūti gamtoje bei praleisti laiką su šeima ir draugais.
Į Vido ūkį pats pasiskinti šilauogių pirmą kartą atvyko ir Bebruliškės gyventojas Darius: „Gyvenu čia jau treji metai, todėl apie šį šilauogių ūkį sužinojau tiesiog važiuodamas keliu ir pamatęs ženklą. Nusprendžiau skintis pats, nes taip yra kur kas pigiau. Šiandien žadu prisiskinti penkis litrus uogų, o dėl kitų metų matysime. Manau, kad dar čia sugrįšiu“. O V. Juodsnukis primena, kad visą informaciją apie uogyną, jo darbo laiką ir tikslią vietą galite sužinoti feisbuko puslapyje „Šeimos ūkiai“.
Paklaustas, kodėl nesamdo uogų skynėjų, o kviečia žmones pačius skintis, ūkininkas pripažino, kad nėra ką samdyti. „Kaimai tušti. Skynėjų vis sunkiau rasti. Žinoma, būna, atsiranda keletas padirbėti norinčių moksleivių. Darbas nėra sunkus, bet, kaip ir visur, reikia noro dirbti“, – teigia V. Juodsnukis.
Uogyne sutiktas šešiolikmetis Kazlų Rūdos gyventojas Deividas teigė, kad čia atvyko padirbėti, nes jokio kito darbo rasti nepavyko: „Dirbu čia pirmi metai. Pasirinkau užsidirbti skindamas uogas, nes kito darbo nebuvo. Nepilnamečiui rasti geresnį darbą gyvenant ten, kur nelabai tų darbų yra, sudėtinga“, – teigė moksleivis ir pridūrė, kad jei nepavyks rasti kito darbo, sugrįš dirbti į ūkį ir kitais metais.
Kad ūkininkams sunku rasti uogų skynėjų, pritarė ir V. Juodsnukio kaimynystėje gyventis Evaldas Kakarieka. Ūkininkas šilauoges augina jau trylika metų ir nors turi tik penkis šimtus sodinukų, visgi teigia, kad ir jiems prireikia pagalbininkų rankų. Ūkininko žmona Vida džiaugiasi, kad turi šalia kaimynų, padedančių skinti uogas. „Tikriausiai visų šilauogių augintojų didžiausia problema – skynėjai. Jų tiesiog nėra“, – skundėsi Vida Kakariekienė.
E. Kakariekos šilauogių ūkis kur kas mažesnis nei kaimyno, bet ūkininkas džiaugiasi šių metų derliumi: „Šiemet derlius išties geras, netgi, sakyčiau, dvigubai geresnis nei pernai. Uogų visiškai užtenka ir mums, ir mūsų užsakovams“. Ūkininkas neveža šilauogių į turgų, nes turi užsakovų Kazlų Rūdoje ir Kaune, o už vieną kilogramą uogų prašo šešių eurų.
E. Kakarieka taip pat atskleidė, kad netrukus pradės veikti uogų prekybos savitarna. „Jau susitarėme su verslininkais, kad pas juos galėtume prekiauti mūsų uogomis. Tai puikus būdas, nes verslininkams dėl tokios prekybos jokios atsakomybės, o ir mums nereikės stovėti už prekystalio. Daug kur esame matę tokią prekybos formą, kai pirkėjai pasiima uogas ir sąžiningai už jas įdeda pinigus į dėžutes, nevagia. Žiūrėsim, kaip šis būdas veiks Lietuvoje, bet manau, kad ir pas mus viskas bus gerai“, – prognozavo E. Kakarieka. Uogų savitarna bus įrengta Ąžuolų Būdoje esančioje kavinėje „Būdelė“.
Aplankyti ūkininkai pateikė ir keletą patarimų norintiems pradėti auginti šias vertingas uogas. „Reikia įvertinti keletą faktorių: gruntas turi būti smėlio, tai yra rūgštinis, o ne šarminis. Antra – vanduo. Be vandens telkinio ir vandens sistemos nieko nebus. O pagrindinis dalykas – nebijoti darbo ir dirbti vadovaujantis galva, nes jei dirbsi nekryptingai ar atliksi darbus ne laiku, tai atneš derliui daugiau žalos negu naudos“, – teigė V. Juodsnukis. E. Kakarieka pridūrė, kad skaniai uogai užauginti reikia ir meilės, be to, pasidalino trimis būdais, kaip apsaugoti uogas nuo paukščių. „Pirmas būdas – muzika, tai yra leisti per garso kolonėles plėšrūnų skleidžiamus garsus, kad išgąsdintų paukščius. Antrasis būdas – vizualinės priemonės, pavyzdžiui, aitvarai, primenantys didelius paukščius. Ir trečiasis – sodinti tiek, kad užtektų visiems. Mes paukščių nevaikome, todėl tą trečiąjį būdą ir pasirinkome“, – juokėsi ūkininkas.
Šilauogių derlius dar džiugins liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Tačiau V. Juodsnukis tuos, kurie norėtų patys pasiskinti uogų, ragina nesnausti ir atvykti jau dabar. Pasibaigus šilauogėms prasidės aviečių derliaus sezonas, į kurį ūkininkas taip pat kviečia visus norinčius. O E. Kakarieka kviečia užsukti į „Būdelę“ ir išbandyti uogų savitarną.
Komentarai nepriimami.