Jau sunoko lietuviškos jaunystės uogos – mėgaukimės!
Mėgavomės braškėmis, trešnėmis, dabar – šilauogėmis ir kitomis uogomis. Vaisių, uogų ir daržovių margumas suteikia vasaros malonumams spalvų, o imunitetui – stiprybės ir jėgų. Tad žmonės ir perka su meile ir rūpesčiu užaugintas uogas, kupinas su saulės spinduliais prikauptos energijos. Beje, už šią prabangą taip pat reikia susimokėti.

Iš JAV kilusios šilauogės yra mėlynių ir vaivorų giminaitės, išvestos sukryžminus aukštąją, pietinę ir siauralapę šilauoges. Pirmieji kultūrinių šilauogių sodinukai į Lietuvą buvo atvežti 1969 metais iš Rusijos. Vis dėlto prireikė dešimtmečių, kol šilauogės pas mus išsikovojo vietą tarp uoginių kultūrų. Dabar šios uogos kasmet vis populiarėja, nes mokslininkai pateikia vis daugiau informacijos apie jų naudingas savybes žmogaus sveikatai.
Šilauogės – dietinės uogos, mažinančios širdies ligų riziką. Jose gausu antioksidantų, todėl pasižymi antikancerogeninėmis savybėmis, saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, lėtina senėjimo procesus. Visame pasaulyje pripažįstamas, kad tai – jaunystės uogos. Žodžiu, šilauoges valgyti naudinga ir mažiems, ir dideliems: mažina cholesterolį, reguliuoja medžiagų apykaitą, gerina apetitą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina žarnyno veiklą.
Daugelio Europos šalių klimatas leidžia auginti šiaurinio tipo šilauogių veisles, kurioms būdingas gana didelis atsparumas žemai temperatūrai žiemą ir ilgas ramybės periodas. Šilauogės ypatingos ir tuo, kad joms reikia rūgščios dirvos, bet saulėtoje ir nuo vėjo apsaugotoje vietoje.
Didelėse užsienio šalių plantacijose šios uogos nurenkamos dideliais kombainais, kurie priekyje turi atšakas, tarsi šukų dantelius. Juos tempiant į viršų ir surenkamos uogytės, o augmenija lieka nepažeista. Mažesniuose ūkiuose, kuriuose didelė technika nėra reikalinga, skinama tokio pat principo „rankinėmis šukomis“, o Lietuvoje – tiesiog rankomis.

Atvežtinių ir Lietuvos žemėje užaugusių uogų kainos skiriasi, tačiau stebėtis nėra kuo – skynimo kombainų pas mus auginamiems kiekiams nereikia, o rūpesčio išties daug. Nors lenkiškos uogos pigesnės, bet augintojai sako, kad atvežtos tiesiai iš vietinių ūkių šviežesnės ir tikrai sveikesnės.
Marijampolėje, Dariaus ir Girėno gatvėje veikiančiame, vadinamajame ūkininkų turgelyje visuomet yra šilauogių prekeivių. Vienas jų – Arminas, kuris jau 8-erius metus puoselėja šeimos ūkį ir turi net 4 tūkstančius šilauogių krūmelių.
– Šilauogių žmonės ne taip pasiilgsta kaip kitų uogų. Braškių nebūna visą sezoną prekybos centruose, o šilauogių prekybininkai nuolat atsigabenq iš kitų šalių, – sakė Arminas.
Ūkininkas taip pat pastebėjo, kad šiais metais, nors padaugėjo augintojų, uogų kaina išlikusi panaši, kaip ir pernai: kilogramas – 5 eurai.

Armino kolega Algimantas, pardavinėjantis savo sodo ir daržo gėrybes, taip pat turėjo kelis šilauogių indelius. Jis pasakojo, kad jis prekiauja artimiausio kaimyno šilauogėmis. Nors 40-ies arų plote krūmeliai laistomi Šlavantos vandeniu, bet vis tiek uogos šiais metais mažesnės. „Šilauogėms, kaip ir kiekvienam augalui, labai svarbu, kad drėgmės gautų ne tik per šaknis, bet ir per lapus“, – pastebi prekiautojas.
Dėl didelės pavasario kaitros ir šiluma džiuginančios vasaros, kaip sakė Arminas, reikia daug bei dažnai drėkinti žemę. Su meile ir rūpesčiu Lietuvoje auginamos šilauogės per artimiausias savaites turėtų atpigti, nes pikui prasidėjus konkurencija taps nevaldoma.
– Kiek šilauogių prekyba tęsis, priklausys nuo gamtinių sąlygų. Viskas šiais metais užderėjo dviem savaitėmis anksčiau, o karščiai tęsiasi. Bet aš manau, kad apie mėnesį uogų dar turėsime, – sakė Algimantas.
Arminas patikino, kad baigiantis sezonui šilauogių kilogramo kaina kils iki 6 eurų. Todėl šią savaitę jis kviečia šilauogių mėgėjus į savo šeimos ūkį Pietarių kaime, Smilgų g. 21, prisirinkti uogų patiems. Tuomet kilogramas uogų atsieis tik 3 eurus. Jei kils klausimų, galite paskambinti Arminui tel. +370 635 31676. Uogų augintojas tikisi, kad skynėjai bus supratingi ir neištryps šilauogių eilių, neišlaužys šakelių, o tėvai atsakingai prižiūrės savo mažąsias atžalas.
Dar nepasibaigus šilauogių derliui turguje išvysime rudeninių aviečių. Jos pirkėjus džiugins iki pirmųjų šalnų.
– Gamta labai gražiai sudėlioja, kad visos sodo ir daržo gėrybės derėtų vienos po kitų. Ir žmogui gerai, ir gyvoji gamta nuolat turi kuo maitintis“, – gamtos dovanų eiliškumo džiaugsmu dalijosi Algimantas.
Gabija DUBAUSKAITĖ

Komentarai nepriimami.