„Suvalkietyje“ jau rašėme apie Sūduvos gimnazijos gimnazisto, istorinės knygos „Asmenybės okupacijų labirintuose“ autoriaus, Marijampolės savivaldybės Laisvės kovoms įamžinti komisijos nario Alekso Bartkaus iniciatyvą „Laisvės stulpai“, kuri buvo pristatyta Marijampolės kultūros centre. Tada, kovo pradžioje, marijampoliečiai buvo kviečiami pinti Lietuvos ir Ukrainos vėliavų spalvų juosteles, kurios vėliau buvo surinktos ir Kultūros centro fojė užrištos ant specialių rėmų su Gediminaičių stulpais ir Ukrainos trišakiu. Šį simbolinį kūrinį vėliau buvo galima išvysti įvairiose vietose. Dabar septyniolikmetis jaunuolis jau rodo naują iniciatyvą.
Aleksas ir išgarsėjo, ir daugelį nustebino, parašęs minėtą knygą apie Marijampolės inteligentus, pedagogus Feliksą Treigį ir Zigmą Masaitį. Šie tragiško likimo pedagogai svariai prisidėjo prie Marijampolės, kaip švietimo ir mokslo centro, garsinimo. Visą gyvenimą nešdami gėrį ir šviesą, jie rodė pavyzdį, koks turi būti mokytojas. F. Treigys iš mirties gniaužtų išgelbėjo Lietuvos Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų ir profesorę Ireną Veisaitę. Z. Masaitis tapo aplinkybių auka ir nacių buvo išsiųstas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, kurioje buvo žiauriai nužudytas. Abi šios asmenybės Lietuvos okupaciją laikė neteisėta, smerkė okupantų daromus nusikaltimus ir išliko savo šalies patriotais.
– Rašydamas šią knygą ilgai narpliojau marijampoliečio, talentingo pedagogo ir patrioto Felikso Treigio gyvenimo istoriją. Šiame istorinės dėlionės žaidime tikriausiai buvo neįmanoma nesutikti ir jo žmonos – prancūzės, gabios pedagogės Aleksandros Olinos Treigienės (1893–1932). Tai buvo moteris, kuri kerėjo visą tarpukario Marijampolę savo inteligencija, grožiu ir aukštu intelektu. Jos vardas laikui bėgant nugrimzdo į istorijos užmarštį, tačiau nuveikti darbai privalo būti atsimenami, – įsitikinęs A. Bartkus.
Pasak Alekso, A. O. Treigienė į platų gyvenimo kelią išleido ne vieną dešimtį mokinių, ji yra ir puikus tarpukario inteligentijos bei aktyviosios visuomenės pavyzdys. Tai buvo atsidavusi katalikė liuteronė. Kartu su vyru Feliksu ji įkūrė Marijampolės mokytojų seminarijos parką, buvo mokytojų seminarijos ir Rygiškių Jono berniukų bei mergaičių gimnazijų mokytoja ir dėstytoja, mylinti mama, atsidavusi žmona.
Aleksandra Olina Treigienė gimė 1893 m. Prancūzijoje, Paryžiuje, Aleksandro Gazef ir Juozapos (Deplang) Gazef šeimoje. XX a. pradžioje ji dirbo Rusijoje, Orsko realinėje gimnazijoje, čia susipažino su Feliksu Treigiu, kuris buvo Orsko realinės gimnazijos mokytojas ir direktorius. Rusijoje jie susituokė, susilaukė dukros Irenos. 1922 metais, jau atsikūrus Nepriklausomai Lietuvai, šeima atvyko į Marijampolę, abu iškart pradėjo dirbti Marijampolės mokyklose, mokytojų seminarijoje.
A. O. Treigienė gavo oficialų švietimo ministerijos pedagogės pažymėjimą. Vyrui tapus Mokytojų seminarijos direktoriumi, jam padėjo įkurti nuostabaus grožio šios įstaigos parką, kuris buvo suprojektuotas pagal tuomet Prancūzijoje vyraujančias parkų madas. Moteris rūpinosi augalų bei gėlių atsiuntimu iš kitų šalių, ypač Prancūzijos. Susirgusi vėžiu, A. O. Treigienė mirė sulaukusi vos 39-erių metų.
Netikėtai mirus žmonai, F. Treigys su dukra Irena ją palaidojo Marijampolės senosiose kapinėse. Jos kapas dėl savo dydžio ir grožio tapo išskirtiniu. Daugiau nei 2 metrų aukščio antkapinis paminklas, kuris tikriausiai buvo gamintas užsienyje, išpuoselėta kapo aplinka ir išvaizdi tvorelė traukė ne vieno praeivio akį. 1948 m. Feliksui mirus, o dukrai dar prieš okupacijas pasitraukus į Vakarus, kapas liko neprižiūrėtas ir apleistas.
– Savo asmenine iniciatyva kapavietę su savo šeima ir draugais tvarkome jau kelerius metus. Deja, paminklas jau virsta, tvorelė rūdija, pamatai sutrūkinėjo, auga žolės. Per Vėlines šiam kapui bent iš dalies grąžiname jo tarpukario grožį, pilietiški marijampoliečiai uždega žvakutes, bet akivaizdu, jog šiandien kapavietei būtinas kapitalinis remontas“, – teigė A. Bartkus.
„Suvalkiečiui“ Aleksas pasakojo, kad norėdamas imtis kapavietės tvarkymo darbų jis iš Savivaldybės administracijos turėjo gauti tam leidimą, įrodyti, jog nėra likę jokių Treigių palikuonių Lietuvoje. Pilietiškas ir visuomeniškas gimnazistas dabar kviečia visus dorus žmones, aktyvius visuomenės narius, mūsų Tėvynės patriotus prisidėti finansiškai prie paminklo atnaujinimo.
– Kapavietės atnaujinimo darbams reikėtų apie 1300 eurų. Manau, tai nėra labai didelė suma ir tikiuosi, kad pavyks ją surinkti. Šiandien turime surinkę 190 eurų. Visus aktyvius piliečius labai kviečiu prisidėti prie šios itin svarbios iniciatyvos. Jūs galite pasirinkti norimą sumą ir atlikti banko pavedimą į šią sąskaitą: Aleksas Bartkus, LT60 7044 0901 1206 0061, paskirtis: Dovana kapo atnaujinimui, tą paskirtį būtina nurodyti.
Atlikus visus atnaujinimo darbus, bus paviešinti visi pirktų statybinių medžiagų, paslaugų ar kitų reikalingų atnaujinimo darbams dalykų sąskaitos faktūros, pirkimo kvitai. Viešai bus paskelbta ir detali finansinė ataskaita. Šie atnaujinimo darbai bus pradėti, surinkus bent pusę reikalingos sumos. Apie atnaujinimo darbų eigą visuomenė nuolat bus informuojama feisbuko paskyroje „Asmenybės okupacijų labirintuose, – teigė akcijos iniciatorius.
Aleksas labai tikisi, kad šią iniciatyvą pavyks įgyvendinti ir senąsias miesto kapines toliau puoš atnaujintas paminklas šviesiai praeities asmenybei. Tad palaikykime tokią pilietišką gimnazisto iniciatyvą ir parodykime, kad vaikinas stengiasi ne veltui.
Komentarai nepriimami.