Namai ir nameliai sodų bendrijose: statyboms palanki situacija baigiasi lapkričio 1 d.
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioja aplinkos ministro įsakymas dėl Statybos techninio reglamento (STR) pakeitimo, kuriame nurodoma nauja pastatų klasifikacijos tvarka. Pakeitimas itin aktualus sodų bendrijose (toliau – SB) namus pasistačiusiems (bet jų dar neįregistravusiems), taip pat ir planuojantiems statytis. Pakeitimo esmė – jau nebebus galima supaprastinta tvarka statyti 50–80 kv. m ploto namų.

Nerimas ir nežinomybė
Dėl to, kad sodų bendrijose sklypai yra pigesni nei mieste, juos įsigyja ir namus, kartais visai nedidukus, iki 80 kv. m, ten dažnai statosi jaunos šeimos. Ar jauni žmonės statysis 50 kv. m namą? Žinoma, kad ne. O didesnio ploto pastato statyba brangs dėl privalomų reikalavimų gyvenamiesiems namams. Tikėtina, kad jau nebeapsimokės ieškoti sklypų sodų bendrijose namo statybai, nes nebus pigiau nei statantis mieste.
Marijampolės susivienijimui „Sodai“ priklauso 23 bendrijos, jam vadovauja Rasa Janauskienė. Ji yra ir Lietuvos sodininkų draugijos prezidiumo narė. Paklausta apie sodininkų reakciją į STR pakeitimus, ji nevyniojo žodžių į vatą:
– Žmonės nesupranta mandrų išaiškinimų, juose trūksta konkretumo. Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse sodų bendrijų – net 49, visose vyksta statybos. Daugiausia būstus statosi jauni žmonės. Jie išvažiuoja į užsienį užsidirbti, grįžta, atlieka kai kuriuos statybos darbus ir vėl važiuoja užsidirbti. Nežinau, ar jie spės sutvarkyti statybų pradžios dokumentus iki lapkričio 1-osios. Visais varpais apie tai skambinu, sodų bendrijų pirmininkams siuntinėju gaunamą informaciją, bet jei namus besistatantys žmonės dirba užsienyje ir negali grįžti? Štai didžiausioje sodų bendrijoje – Puskelnių „Ramunėje“ iš 548 sklypų apie 200-uose nuolat gyvena žmonės. Apie 50-yje sklypų pradėtos statybos. Vien šiemet yra 15 nupirktų sklypų. Visi nerimauja, skambina, klausia, kaip bus, ką daryti, ar galės įregistruoti savo statybą, jei tik statinio pamatai išlieti?
R. Janauskienė sako, kad matininkų darbas irgi nėra greitas, dabar dar ir atostogų metas, o lapkritis – už dviejų su puse mėnesio!
Teks plačiau atverti pinigines
Kaip „Suvalkiečiui“ sakė „Sūduonios“ SB pirmininkas Andrius Kukanauskas, žmonėms, kurie neįregistravę Registrų centre SB esančių statinių, teks plačiau atverti pinigines: samdytis matininkus, kurie atliktų kadastrinius matavimus, atlikti kitus reikiamus veiksmus. Paprastas žmogus nelabai ir supranta, ką jam reikia daryti, o laiko – visai nedaug – tik iki lapkričio 1-osios.
A. Kukanauskas parodė gautą informaciją apie tai, kad nuo šios dienos įsigalioja naujas reglamentavimas statant sodo namus mėgėjų sodo sklypuose. Sodo namų didžiausias leistinas bendras plotas (t. y. visų aukštų vidaus patalpų plotų suma, neskaičiuojant rūsio ploto) bus iki 50 kv. m ir didžiausias leistinas aukštis iki 5 m. Ir tai bus ne I, bet II grupės nesudėtingasis statinys.
Kodėl griežtinami reikalavimai sodų namelių klasifikacijai?
Į šį ir kitus sodininkams svarbius klausimus atsakė Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus specialistė Aistė Gadliauskaitė. Ji sakė, kad pradėtų statyti statinių STR pakeitimai nepalies. Tačiau nuo lapkričio 1 d. didesnių nei 50 kv. m namų sodų bendrijose nebus galima laisvai statyti:
– Iki šiol projektuojamiems, naudojamiems statiniams bei naujai formuojamoms patalpoms teisės aktuose buvo nustatyti nepakankamai aiškūs reikalavimai ir kriterijai, kurie leistų tiksliai nustatyti pastato paskirtį. Dėl to dažnai pasitaikydavo atvejų, kai svečių namai, viešbučiai, administraciniai pastatai ar vienbučiai virsdavo daugiabučiais, jaunimo nakvynės namai – daugiabučiais ar bendrabučiais, kūrybinės dirbtuvės – butais, o pagalbinio ūkio pastatai ir sodo namai – gyvenamaisiais namais ar daugiabučiais. Tai sukeldavo įvairių neigiamų pasekmių: savivaldybių suplanuota infrastruktūra nebeatitikdavo gyventojų poreikių, nes buvo skirta kitos paskirties pastatams, sodininkų bendrijų teritorijos būdavo naudojamos ne pagal paskirtį, nebuvo užtikrinama tinkama ir sveika gyvenamoji aplinka, didėjo tarša, gyventojai rizikuodavo įsigyti „negyvenamą“ butą. Siekiant užtikrinti efektyvesnį ir racionalesnį normavimą, kontrolės vykdymą ir visuomenės interesų apsaugą, reglamentavimas buvo peržiūrėtas.

A. Gadliauskaitė sakė, kad Aplinkos ministerija iki šių metų lapkričio 1 d. ruošia daugelio statybos techninių reglamentų (STR) pakeitimus, siejamus su pernai priimtais Statybos įstatymo pakeitimais. Pereinamosios nuostatos dėl teisės aktų taikymo yra nustatytos STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kuris pakeistas ir įsigalios šių metų lapkričio 1 d. Pagal šį STR, statybos darbai, pradėti iki 2024 m. lapkričio 1 d. ir nereikalaujantys statybą leidžiančio dokumento (toliau – SLD) , bus užbaigiami pagal teisės aktus, galiojusius iki 2024 m. spalio 31 d. Visos kitos to paties objekto statybos procedūros bus vykdomos pagal teisės aktus, galiojusius tų procedūrų pradžios metu (prašymo užregistravimo dieną).
– Akcentuojame, kad sodo namas nėra skirtas nuolatiniam gyvenimui. Tačiau tai dažnai išnaudojama siekiant išvengti insoliacijos (saulės energijos kiekio) ir energinio efektyvumo reikalavimų, taikomų vienbučiams ar dvibučiams gyvenamiesiems namams, – sakė A. Gadliauskaitė. – Primename, kad skirtingoms paskirtims taikomi skirtingi normatyvai, užtikrinantys reikalingą infrastruktūrą žemės sklype, pavyzdžiui, želdynų norma ir vaikų žaidimo aikštelių įrengimas. Skirtingų paskirčių patalpoms taip pat taikomi skirtingi insoliacijos, energinio efektyvumo, minimalaus patalpų ploto ir automobilių stovėjimo vietų normų reikalavimai.
Sodo namai, pastatyti tuo metu, kai jiems nereikėjo SLD, laikomi teisėtais ir ateityje išliks teisėti. Juos bus galima registruoti ir ateityje, jei kadastrinių matavimų bylose bus nurodyti statybos pradžios metai iki pakeitimų įsigaliojimo (2024 m. lapkričio 1 d.).
Aplinkos ministerijos atstovė atkreipė dėmesį, kad namo, kurio statybos procedūrų pradžia yra fiksuota iki 2024 m. lapkričio 1 d., Registrų centre persiregistruoti nereikės, o statybos procedūrų pabaiga galės būti užbaigta pagal tą tvarką, kuri galios iki lapkričio 1-osios.
PRAKTIŠKI PATARIMAI
Nuo ko pradėti?
Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas-vyr. architektas Arvydas Bekeris:

– Jei sodo namas iki 80 kv. m., jam statybą leidžiančio dokumento (SLD) nereikėjo (ir iki 2024 m. lapkričio 1 d. nereikia). Pasitikslinkime, ar mūsų statinys įregistruotas Registrų centre. Jei neįregistruotas, paskubėkime įregistruoti kaip nebaigtą statybą. Norint tai padaryti, reikia kreiptis į matininkus ir užsisakyti kadastrinius matavimus. Kai bus parengta kadastrinių matavimų byla, kreiptis į Registrų centrą ir įregistruoti statinį. Kadastrinių matavimų bylai suformuoti ir įregistruoti Registrų centre turėtų pakakti pustrečio mėnesio laiko, jei darbo imsimės iš karto.
Jei statinys turėjo SLD, jam nauji reikalavimai nebus taikomi ir jo įregistruoti nereikia.
Ūkinis pastatas negali tapti gyvenamuoju namu
A. Bekeris patikslino teiginį, kad „sodininkų bendrijų teritorijose esantys pastatai būdavo naudojami ne pagal paskirtį“. Tai reiškia, kad tvartelis, sandėlis ar sodo namas negali būti traktuojamas kaip gyvenamasis namas, net jei jame išsidažėme sienas ir susikūrėme gražų interjerą, nes sodo namui ir gyvenamam namui yra keliami skirtingi reikalavimai.
Taip pat patikslino, kad, kaip ir anksčiau, sodų bendrijose galima statyti, pavyzdžiui, ir 100 kv. metrų bendro ploto gyvenamąjį namą, bet jam bus reikalingas ir projektas, ir statybą leidžiantis dokumentas, ir kiti su įprastomis statybomis susiję dokumentai.
Keisis nedidelių namų įteisinimo tvarka
Laimonas Bazanovas, „Regiono NT“ paslaugų centro vadovas/ NT ekspertas:

– Pastatams iki 50 kv. m liks galioti ankstesnė tvarka. Tačiau didesniems nei 50 kv. m būstams įsigalios sudėtingesnė ir, aišku, brangesnė įteisinimo tvarka, kuri iki šiol galiojo daugiau kaip 80 kv. m statiniams. Vadinasi, ūkio būdu statantis gyventojas galėjo taupyti ne tik laiką, bet ir pinigus. Buvo patogu, nes pastačius užtekdavo statinį tik įteisinti atlikus pastato kadastrinius matavimus ir juos įregistravus Registrų centre. Dažnai tokį statymo būdą rinkdavosi norintys gyventi sodų bendrijose. Sklypo paskirtis leisdavo be specialių pakeitimų darbus pradėti greitai. Nereikėdavo ir didesnių pradinių investicijų dokumentacijai.
Keičiantis tvarkai, tikėtina, kad žmonės suskubs įteisinti jau pradėtus darbus. Tik bijau, kad ne visi spės. Pastato kadastriniai matavimai trunka iki pusės mėnesio, tačiau žemės sklypo kadastriniai matavimai, jei viskas vyks sklandžiai – iki 3 mėnesių. Jei nėra kadastrinių matavimų ar suformuoto sklypo, jį reikia naujai suformuoti ar išspręsti kitus klausimus – užtrunka nuo 6 iki 12 mėnesių. O tokie matavimai būtini.
Dar vienas labai svarbus klausimas: neaišku, kaip gyventojams po lapkričio 1 d. seksis įteisinti didesnius būstus, kurie pastatyti seniau ir buvo statomi supaprastinta tvarka. Jeigu visi daugiau kaip 50 kv. m būstai turės atitikti A++ klasę – kaip tai padaryti, jei tų aukštų statybos normatyvų anksčiau nebuvo laikomasi, o statybų pradžia nebuvo niekaip fiksuota? Dokumentus galima parengti, bet namą perstatyti, kad jis atitiktų aukštesnę energetinę klasę, būtų sudėtinga.
Komentarai nepriimami.