Rudens pranašai – pelės ir žiurkės

Vyrai, jei namuose netikėtai išgirsite netikėtą žmonos (dukters ar uošvės) spiegimą, reaguokite jautriai. Ko gero, ji kambaryje pamatė pelę. Neignoruokite, nesišaipykite, kad „tau pasivaideno“, bet iš karto (ne rytoj ar poryt) imkitės priemonių (pavyzdžiui, pastatykite pelių gaudyklę). Kitu atveju gali būti, kad jūsų brangiausioji visą dieną nenulips nuo sofos, nes bijos susidūrimo su pele.

Kai šie gyvūnėliai pradeda bruktis į mūsų namus, žinome – jau čia pat ruduo. Kaip apsaugoti namus, maistą nuo graužikų? Ką daryti, kad pelės nesijaustų patogiai ir jaukiai mūsų virtuvėse, spintelėse ar po sofa?

Dažniausios graužikų platinamos ligos

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena, kad, pasibaigus vasarai ir atvėsus orams, namuose galime sulaukti neprašytų svečių, ieškančių maisto atsargų – pelių ir žiurkių. O jie – užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiotojai bei platintojai, kurie gali formuoti gamtinius užkrečiamųjų ligų židinius. Todėl labai svarbu graužikus naikinti ir tinkamai prižiūrėti pastatus bei aplinką.

Graužikai gali platinti įvairias užkrečiamąsias ligas – leptospirozę, jersiniozę, pseudotuberkuliozę, hemoraginę karštinę su inkstų sindromu, tuliaremiją ir kt. Graužikai yra vienas pagrindinių erkinio encefalito, Laimo ligos, maro sukėlėjų rezervuaras.

Šios ligos žmogui gali būti perduotos tiesiogiai liečiant graužikus, kontaktuojant su jų seilėmis, šlapimu, išmatomis, įkandus ar įdrėskus graužikams (jersiniozė, leptospirozė, pseudotuberkuliozė, tuliaremija ir kt.).
Netiesiogiai graužikų platinamos ligos gali būti perduotos per tarpininkus: erkes, blusas, uodus ir kitus nariuotakojus, kurie maitinosi infekuotų graužikų krauju ar jų išskyromis (erkinis encefalitas, Laimo liga, riketsiozė ir kt.).

Profilaktinės priemonės kovoje su graužikais

NVSC primena, kad „graužikus būtina nuolatos ir laiku naikinti, kad užtikrintume gyvenamosios aplinkos, maisto produktų apsaugą ir svarbiausia – užkirstume kelią užkrečiamosioms ligoms atsirasti ir plisti.
Graužikai naikinami autorizuotais biocidiniais produktais. Patalpų viduje, kur negalima panaudoti biocidinių produktų, gali būti naudojami įvairūs mechaniniai, automatiniai spąstai bei kitos necheminės priemonės. Veterinarijos vaistinėse galima įsigyti neprofesionaliam graužikų naikinimui skirtų biocidinių produktų arba mechaninių priemonių (spąstų, gaudyklių, klijais suteptų lipnių juostų ir kt.).
Graužikų naikinimo paslaugą gali atlikti kenkėjų kontrolės įmonių specialistai, turintys licenciją šiai veiklai ir suteikiantys atliktų darbų garantiją. Jie parenka tinkamas chemines medžiagas, atsižvelgdami į patalpų pobūdį ir graužikų gausumą“.

Ir pelės mėgsta šokoladą

Kai vienoje Marijampolės veterinarijos vaistinėje pasiteiravau, gal patartų ką nors „pelių klausimu“, veterinarijos gydytojas Tomas paklausė, kuo mes paprastai į spąstus viliojame peles. Tai aišku, kuo – sūriu, lašinukais. Bet rezultatas dažniausiai nedžiugina: gal ir pelės tapo veganėmis? Patarė pabandyti jas privilioti šokoladinio saldainio gabaliuku – prieš saldumyną, sako tai išmėginęs pats veterinarijos gydytojas, pelės bejėgės.

Pabandysime.

Taip pat veterinarijos vaistinėje pamatėme ir jauko dėžutes, kurios yra saugios kambariniams kačiukams ir šunims – į juos gali patekti pelės (ar žiurkės), tačiau cilindrinė ertmė per siaura, kad jauką su nuodais pasiektų mūsų namų augintiniai. Tokios dėžutės gali būti pastatytos ir kieme, jei pastebėjome žiurkių ar pelių. Ypač jei katinai tinkamai neatlieka savo „pareigų“.

Vis tik, jei dėl mūsų neatsargumo nutiktų taip, kad graužikų nuodų suėstų augintiniai, reikia kuo greičiau kreiptis į veterinarijos kliniką. Kuo skubiau katei ar šuniui bus suteikta pagalba, tuo ji bus paprastesnė ir efektyvesnė. Jei uždelsime, pagalba taps sudėtingesnė, gali atsirasti sisteminių pažeidimų, o kartais gyvūnui gali prireikti net kraujo perpylimo.

Kenkėjai stengiasi patekti į maisto sandėlius

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis sakė, kad, atliekant ūkio subjektų kontrolę, specialistai visada stebi, kaip juose užtikrinamas graužikų naikinimas. Taigi – pastebėjus ženklus, kad patalpose gali būti pelių ar žiurkių, privaloma kreiptis į įmones, kurios užsiima kenkėjų naikinimu ir prevencija. Kartais gaunama pranešimų, kad „miestą puola žiurkės“. G. Gvazdaitis sako, kad, tai pastebėjus viešosiose erdvėse, reikėtų kreiptis į savivaldybes, kurios spręstų šią problemą pirkdamos kenkėjų prevencijos ir jų naikinimo paslaugą.

Tai kodėl gi bijome pelių?

Grįžkime prie klausimo, kodėl moterys dažniausiai bijo pelių? Šį klausimą pateikiau dirbtiniam intelektui. Jis atsakė, kad „kai kurie iš pagrindinių veiksnių yra šie:

Staigmena ir nekontroliuojamumas: pelės yra greitos, mažos ir gali pasirodyti netikėtai. Šis staigus atsiradimas gali sukelti baimę arba nerimą.

Ankstesnė patirtis: kai kurios moterys gali turėti neigiamų patirčių su pelėmis, pavyzdžiui, jei pelė įkando ar sukėlė netikėtą stresą. Tokie įvykiai gali palikti ilgalaikę baimę.
Evoliucinis atsakas: mažos, greitai judančios būtybės, tokios kaip pelės ar vabzdžiai, istoriškai galėjo būti susijusios su pavojumi (pvz., platinti ligas). Ši evoliucinė baimė gali būti išlikusi.

Šeimos įtaka: jei moters šeimoje ar aplinkoje kiti žmonės, ypač moterys, bijo pelių, ši baimė gali būti perduota ir jai.

Visgi, svarbu paminėti, kad ne visos moterys bijo pelių, tai yra labai individualu ir nepriklauso vien nuo lyties“, – sakė dirbtinis intelektas.

Kaip išvengti graužikų platinamų ligų?

• saugoti maisto produktus nuo galimo užteršimo graužikų ekskrementais: maisto produktus laikykime uždengtus, kad prie jų negalėtų prieiti graužikai bei kiti gyviai;
• laikyti sandariai uždarytus visus maisto gaminimo reikmenis;
• daržoves ir vaisius kruopščiai plauti tekančiu vandeniu;
• nevartoti maistui graužikų apgraužtų ar užterštų maisto produktų (vaisių, daržovių, duonos ir kt.);
• negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, nes ramių užutėkių pakrantes mėgsta vandens žiurkės ir ondatros, kurios dažnai serga leptospiroze ir savo išmatomis bei šlapimu gali užteršti vandenį;
• nei patalpose, nei lauke nekaupti maisto atliekų, šiukšlių;
• užtaisyti pastatų pamatuose esančius plyšius ir angas;
• reguliariai pjauti žolę;
• laikytis higienos reikalavimų, dažnai plauti rankas su muilu ar dezinfekuoti jas dezinfekantais.