Nužydėjo, nubyrėjo, sudžiūvo… Taip nelinksmai daug kur atrodo mūsų augmenija, tačiau apsižvalgius matyti, jog ne viskas prapuolė. Dar raudonuoja, geltonuoja uogos, kurių neskuba lesti (nokina?) aktyvūs paukščiai, o po rustančiais lapais ir stagarais – šaknyse sukauptas gėris. Svarbu neprarasti to, ką mums gamta per vasarą priruošė: nebūtinai rytoj prasidės ruduo bjaurusis, bet…
Tarsi visiems aišku, kad naudingiausia tai, kas natūralu: gamtos sukurta, subalansuota – vaistažolės, uogos ir vaisiai, daržovės ir riešutai, kuo šviežesni, kuo… skanesni? Deja, ne pačioje saldžiausioje, o kaip tik rūgščioje uogoje ar karčioje šaknyje slypi daugiausia vitaminų ir kito gėrio, ne vien kvapiausia arbata labiausiai paveiki. Kas išbandė, tas žino, kad karstelėjęs šermukšnis ar savito skonio bruknė bei rūgščioji spanguolė atstoja labai nepigią (deja, vis brangstančią sulig kiekvienu sezonu) vitaminų su visais mikroelementais pakuotę. Žinia, jei nevirinsi jų su cukrumi, o pasistengsi išlaikyti kuo natūralesnes. Taigi ir visokie gražiai įpakuoti sirupai nėra pats geriausias pasirinkimas. Beje, dažną laukinę uogą „pasaldina“ šaltis.
Pastaruoju metu tarsi vėl naujai atrastas putinas. Iš tolo šviečiančios uogos nesunokusios, jas skinti galima net po šalnų. Esame apie putinus rašę plačiau – tik primename, kad jie turi tonizuojančių, širdį stiprinančių savybių, naudingi sergant hipertonija (netinka esant žemam kraujospūdžiui ar padidėjus kraujo krešėjimui), ateroskleroze, naudingos uogos turint problemų dėl kvėpavimo takų, plaučių ligų…
Skonį ir ne visiems patinkantį kvapą gali sušvelninti priedai. Sumaišius po 100 g medaus ir sumaltų putino uogų, savaitę palaikius galima pasigaminti gėrimo kraujotakai gerinti, pridėjus česnako – vartoti po šaukštą gripo profilaktikai. Sutrintos uogos su medumi (1:1) vartojamos užkimus, kosint, esant bronchitui.
Norint sirupo, tereikia sveikas uogas sumaišyti su medumi lygiomis dalimis, savaitę ar daugiau laikyti vėsiai – medus ištrauks sultis, uogos irgi tiks arbatai ar gaiviam gėrimui. (Iš asmeninės patirties. Kartą bandžiau jas virti: pakaitintas pertryniau per sietelį, į tyrę dėjau cukraus, gvazdikėlį ar cinamono – ir gavau į raudonųjų serbentų uogienę panašų gaminį. Gero skonio, savito kvapo – bet veikiausiai be vitaminų…)
Kita išpopuliarėjusi uoga – šaltalankis, pasaulyje žinoma ir garbinta dar Antikos laikais. Kokių tik gaminių iš jo nesiūloma! Žinia, aliejaus patiems pasigaminti nėra paprasta (nors kai kas tikrai įgudo), jo veikimo spektras labai platus. Uogos taip pat labai vertingos: jos vadinamos polivitaminais, nes turi daug biologiškai aktyvių medžiagų. Norint tai išsaugoti, uogas reikia kuo mažiau perdirbti: jos džiovinamos, šaldomos, iš jų gaminamos sultys. Bet netiks esant dideliam skrandžio rūgštingumui, opoms (kaip ir kitais atvejais, negalima aklai tikėti, kad kuris augalas ar gaminys daro stebuklus). Imunitetui stiprinti – paprastas mišinys: džiovintos erškėtrožės, džiovinti šaltalankiai ir dilgėlės su medumi, o širdies, kepenų veiklai gerinti – džiovintų gudobelių ir džiovintų šaltalankių mišinys arbatai.
Nors gudobelę, kad ir keista, pažįsta ne visi, bet jos vardą žino tikrai daugelis. Tai yra augalas, be kurio neišsiverčiama gaminant vaistus ar papildus širdies veiklai, kraujotakai gerinti, mažinti įtampai (gerina miegą) bei kraujospūdžiui… Dar matyti raudonuojant krūmus kur nors pakelėse ar pagrioviuose, laukinių medžių vaisiukai smulkūs, o kultūrinių – didoki, malonaus skonio. Jei jų randate – valgykite drąsiai, nes pilni tų pačių gerųjų savybių, kaip ir vaistai ar papildai. Nors gudobelėmis galima mėgautis ir gydytis ilgai, gerti arbatą litrais nevertėtų.
O juk ruduo – ir vaistinių šakniastiebių kasimo metas: jei jums tai rūpi, nepražiūrėkite, nes šiemet viskas anksčiau bręsta ir nyksta…
Komentarai nepriimami.