Labai laukėme, kol ši šeima įsileis mus į savo naujus namus. Puskelnių kaime (Marijampolės sav.) esančioje sodų bendrijoje 79,6 kv. m. namą stačiusi keturių asmenų šeima iki įkurtuvių ėjo ilgiau nei planavo. Bet taip, sako, visada būna. Nes arba statybinės medžiagos vėluoja, arba meistrai užtrunka, arba force majeure (nenugalima jėga) nutinka. Šiuo atveju visi trys variantai ir supuolė.
Sakysite, kodėl gi mes taip norėjome pamatyti šį namą? Priežastis svari: šeimininkė Kristina sakė, kad statinio projektą, vidaus interjerą kūrė, baldus gamino, net langus aprengė marijampoliečiai profesionalai.
Taigi šis namas – įrodymas, kad pas mus visko yra: ir gerų baldžių, ir gerų architektų, ir dizainerių, ir augalų specialistų – visko.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Patirtys
Kaip supratote, rašome apie sodo namą, kuriam tuo metu tereikėjo tik supaprastinto projekto ir savivaldybės architekto pritarimo (nuo šių metų lapkričio ši tvarka jau nebegalios). Bet šeima pati nebūtų nusipiešusi tokio namo, kokį jiems suprojektavo architektas Vytenis Skroblas. Paprašytas, kad 80-yje kvadratinių metrų tilptų ne tik virtuvė-valgomasis-svetainė, bet ir du vaikų kambariai, miegamasis, du vonios kambariai ir dar katilinė kartu su skalbykla ir mini virtuve (burokams virti ir bulviniams blynams kepti), architektas pirmiausia, turbūt, nualpo, nes, kaip pasakytų bet kuris racionaliai mąstantis žmogus, taip nebūna, kai kvadratų vos 80. O paskui ėmėsi darbo. Taigi V. Skroblo architektūrinis projektas įsipatogino 6,5 aro sklype, čia dar tilpo ir stoginė automobiliui, sandėliukas žoliapjovei, meškerėms, raugintiems agurkėliams ir uogienėms. Ir, žinoma, terasa. Puiki, erdvi terasa su gražiais baldais, kurių šeima ilgai laukė (tiksliau – laukė, kol bus nuolaida jiems).
Kai atvažiavę pagyrėme terasą ir namo aplinką bei augalus, Kristina pakomentavo:
– Patys nusipirkome penkias pušeles – trys iš jų neprigijo. O kai pasamdėme marijampoliečių įmonę, visi jos pasodinti augalai prigijo: specialistų darbas buvo nepriekaištingas. Be to, ir tokių gerų kainų mes nebūtume gavę, kokias gauna įmonė. Nusprendėme, kad geriau tegul dirba specialistai : rezultatas bus geresnis ir pigesnis.
Netrukus prie manęs ir fotografo Ričardo prisijungė dizainerė Rasa Kareivienė, kuri šio projekto ėmėsi dar tada, kai buvo pastatyta tik dalis sienų, o stogas kantriai laukė savo eilės.
– Dizaineris pirmiausia bando išsiaiškinti, kokio stiliaus namų nori šeima. Kokio stiliaus pageidavote jūs?
– Dizainerė Rasa pasiūlė variantus ir mes pasirinkome, kas mums gražu, – bendradarbiavimo pradžią prisimena namų šeimininkė.
– Tai šiuolaikinės elegancijos koncepcija – minimalistinis stilius, kuriame labiau akcentuojama baldų funkcija ir balti atspalviai, taip pat juodos-baltos derinys. Balta vyraujanti, o juodi elementai papildo bendrą interjero stilių. Kadangi erdvės buvo pakankamai mažos, tai jos turėjo būti neperkrautos detalėmis, – šį savo projektą keletu sakinių apibūdina dizainerė.
– Bet kaip sutilpti keturių asmenų šeimai?
– Todėl viskas turėjo būti išpildyta erdviškai ir funkciškai, kad gyvenamoji erdvė būtų patogi, šeima galėtų jaustis gerai ir jaukiai. Bendra erdvė – tai koridorius, svetainė, valgomasis ir virtuvė. Kvadratų nedaug, žmonių daug, o šeima sako, kad ir svečius labai mėgsta. Taip buvo priimtas sprendimas pagaminti šią sienelę, – sako dizainerė, rodydama turbūt pagrindinį namų akcentą – vertikalias juodas tikmedžio lenteles nuo lubų iki grindų. – Ji vizualiai ir funkciškai atskiria svetainės erdvę nuo koridoriaus ir jame esančių durų.
Vaikų kambariuose taip pat racionaliai išnaudotos erdvės: yra poilsio, TV, miego, darbo zonos, spinta. Nors kambariai nedideli, bet daug baltos spalvos juos vizualiai padidina.
Šeimininkė pasakoja, kaip architekto išsiprašė dviejų vonios kambarių. Nors jis sakė, kad tokio dydžio name tai misija neįmanoma, bet vis tik pavyko! Juose, kaip ir visame name, vyrauja balta-juoda spalvos, išnaudotas kiekvienas kampelis, daug „paslėptų“ baldų, kad kuo mažiau būtų papildomų detalių ir lentynėlių, kurios tik bereikalingai apkrautų vaizdą.
Rodydama san. mazgus, Kristina juokiasi prisiminusi:
– Dizainerė pirmiausia liepė nusipirkti klozetus – tik tada pasakysianti, kur turi būti vamzdžiai. Stogo dar nėra, o reikia klozetus pirkti!
– Tikra tiesa: visą santechnikos įrangą reikia turėti pirmiausia – tada vamzdynų brėžinius braižai pritaikydama būtent įsigytai įrangai. Tą patį reikia pasakyti ir apie elektros tinklus. Išsirinkome šviestuvų modelį, o paskui jį „suguldžiau“ į brėžinius, tik tada elektrikai sumontavo lubų šviestuvus (jie taip pat juodos-baltos spalvos, derinti prie interjero). Žmonės bijo juodų detalių, bet nereikia bijoti, nes jos papildo interjerą, – drąsina dizainerė.
Čia pat ji atkreipia dėmesį į langų rūbą – medines ir, kaip vertina specialistai, „neužmušamas“ tikmedžio žaliuzes: jų linijos „susišaukia“ su vertikaliomis juodomis sienelės linijomis.
Virtuvėje visos spintelės funkcionalios. Gartraukis, šaldytuvas įmontuoti ir nematomi dėl tos pačios priežasties – kad atrodytų kuo mažiau detalių. Dizainerė rekomenduoja virš stalviršio esančių spintelių dureles gaminti pakeliamas į viršų – tai labai patogu. Apatinėse spintelėse tilpo ir indaplovė, ir kampinis besisukantis spintelės mechanizmas, kad nereikėtų šeimininkei iki pusės į ją įlįsti, jei reikės pasiekti puodą. Visą šį patogumą irgi pagamino marijampoliečiai baldžiai.
Minkštus svetainės baldus šeima pirko Marijampolės baldų parduotuvėje, o valgomojo stalą gamino Vilkaviškio meistrai, nes reikėjo tam tikro, prie grindų derančio, atspalvio.
Rodos – ir vargo nebuvo
Dizainerė Rasa sako, kad su šiuo projektu ji dirbo apie pusantrų metų:
Dabar, kai namuose jau viskas nuo-iki padaryta, kai galima ramiai sau vakaroti terasoje ar jaukioje svetainėje, rodos – ir vargo nebuvo.
– Kai planuoji statybas, atrodo, kad užteks pusės metų, bet dažniausiai praeina ir metai, ir dveji. Mano darbai buvo susiję su elektra, santechnika, apšvietimu. Klysta, kurie mano, jog dizainerio darbas – tik sukurti interjerą. Pirmiausia mes turime gerai išmanyti techninius dalykus – jei to nemoki, negali sukurti funkcionalaus vizualo, kad pavyktų jį įgyvendinti. Turi žinoti, kaip bus apšviestos patalpos, kaip vanduo nutekės ir kur jis nutekės, apgalvoti daugelį kitų niuansų. Buvo permatuotos visos sienos, įsitikinta, ar tikrai viskas padaryta pagal brėžinius. Santechnikui, elektrikui, baldžiams paruošiau atskirus brėžinius – jų visa knyga susidarė. Todėl gerbiu klientus, kurie kreipiasi prieš statydami namus ir užsisako projektą iš anksto. Kai yra visi brėžiniai, kai žinai, kokia bus įranga, baldai – labai lengva visiems specialistams dirbti.
Problemos? Kaip be jų!
Dabar, kai visi trukdžiai įveikti, galima prisiminti, kiek jų būta:
– 2021 m. gruodį nusipirkome pamatams armatūrą, sutarėme, kad kitų metų kovą meistrai atvažiuos kloti pamatų. Išaušta 2022-ieji. Meistrai atvažiuoja, pažiūri, sako, negalime pas jus pamatų lieti, nes giliau yra vandeningas smėlis (sklypas – prie pat Šešupės). Tai ką daryti? Armatūra nupirkta, paskola beveik gauta, vis tiek reikia statyti. Pasiūlo variantą – įrengti gręžtinius polių pamatus. Iš Klaipėdos buvo užsakyta speciali tokius pamatus smėlyje įrengianti technika (pajūryje ši problema nuolatinė). Polius įleido 13 metrų. Žinoma, viską padarė, tik brangiau.
„Linksmybės“ tęsėsi, pasakoja Kristina, kadangi prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą priminė, kas yra deficitas: kažką uždraudė, kažką sankcionavo, viskas brango, juodos stogo dangos laukė pusę metų.
– Net minkštųjų baldų nebuvo iškart, nors manėme, kad pakanka juos išsirinkti parduotuvėje, nusipirkti ir atveža. Ne! Mus informavo, kad teks laukti arba šešias, arba 18 savaičių, nes norėjome tam tikro gobeleno atspalvio, – apie kantrybės išbandymus pasakoja Kristina.
Namas yra šildomas elektra. Kas būtų, jei elektros kurį laiką nebūtų? Būtų prastai, nes ir vanduo iš gręžinio namą pasiekia elektrinio variklio dėka, ir viryklė elektrinė, pagaliau – ir šviestuvai. Į klausimą, kodėl neįsirengė saulės elektrinės, Kristina paaiškino, kad ekonomiškai neapsimoka: namas labai gerai apšiltintas (A++ klasės), sienos beveik pusės metro storio, plotas nedidelis. Per mėnesį (name šeima gyvena nuo balandžio mėnesio) suvartoja apie 400 kW.
Prisijaukino namus užmiestyje
Dėkodami šeimininkams, kad įsileido į privačią erdvę, klausėme: ar buvę miestiečiai jau prisijaukino namus užmiestyje?
– Taip, jaučiame, kad tai yra namai. Tiesa, veiklos čia yra kur kas daugiau nei gyvenant miesto daugiabutyje: reikia ir aplinką tvarkyti, ir augalus palaistyti, ir žolę nupjauti. Bet auga vaikai, darbus dalinsimės. Džiaugiamės, kad nėra problemų dėl mokyklos: ryte mokyklinis autobusiukas nuveža, po pamokų parveža beveik iki namų.
O mes, „Suvalkietis“, linkime naujakuriams lengvos pirmosios žiemos naujame name!
Komentarai nepriimami.