Praėjusią savaitę Prancūzijoje, Strasbūre, surengta Europos Parlamento (EP) sesija, kurioje aptarta keletas svarbių klausimų. Pagaliau paaiškėjo, kokį portfelį turės Lietuvos eurokomisaras konservatorius Andrius Kubilius. Nors planuota, kad sesijoje dalyvaus Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir paaiškins, kodėl šios šalies pozicija dažnai skiriasi nuo bendrųjų Europos Sąjungos šalių nuostatų, jis sesijos išvakarėse vizitą atšaukė dėl Vengrijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, kilusių potvynių. Sesijos darbą Strasbūre stebėjo ir „Suvalkiečio“ korespondentas.
Potvyniai ir Šventasis Raštas
Ir išties praėjusį savaitgalį Vengrijos sostinėje Budapešte patvino ir miesto gatves užpylė Dunojus. Šalies ministras pirmininkas V. Orbanas skelbė, kad potvynio piko tikimasi praėjusio šeštadienio vakarą. Upės vanduo vis kilo, o premjeras patikino, kad valdžia turi pakankamai išteklių atsilaikyti prieš stichijos šėlsmą.
Kai V. Orbanas neatvyko į Strasbūrą, jam numatytas laikas buvo skirtas potvynio Europoje temai. Šiuo klausimu pasisakė nemažai europarlamentarų, buvo pareikšta oficiali užuojauta potvynio aukoms.
Pasisakė ir Lietuvos atstovas Petras Gražulis, kuris į tribūną atsinešė Šventąjį Raštą ir jį citavo, kaip darydavo anksčiau ir Seimo posėdžiuose. Kai kuriems europarlamentarams toks P. Gražulio pasisakymas sukėlė juoką. EP narys iš Graikijos Sakis Arnaoutoglou atšovė, kad Europoje kilę potvyniai yra rimta tema, o Dievas mums ir suteikė smegenis tam, jog jomis naudotumėmės, o ne žiūrėtume į tai, kas vyksta, ir nieko nedarytume.
Sesijos metu prie Europarlamento vyko ir triukšmingos protesto demonstracijos, kurias rengė įvairių šalių profsąjungos, buvo reikalaujama išsaugoti darbo vietas, kelti atlyginimus.
Svarbus postas – Lietuvos komisarui
Vienas iš svarbiausių šios sesijos klausimų buvo naujosios Europos Komisijos sudėtis. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen specialioje spaudos konferencijoje Strasbūre pristatė naujosios Komisijos sudėtį. Būsimam komisarui iš Lietuvos Andriui Kubiliui atiteko naujai kuriama už gynybą ir kosmosą atsakingo komisaro kėdė.
Vėliau A. Kubilius žurnalistams iš Lietuvos teigė, kad eidamas į šias pareigas jaučia didelę atsakomybę, o pareigos kelia nerimą. „Toks buvo sutarimas su Ursula von der Leyen, ir niekas nepasikeitė per tas kelias savaites. Nauja atsakomybė. Jau ne kartą juokavau, kad žengiu žingsnį į tai, kas man nauja ir pradžioje kelia nerimą. Šiuo atveju savijauta labai panaši. Vertinu tą didžiulę atsakomybę, kuri tenka su šiuo portfeliu, nes tai visiškai naujas EK portfelis, naujas laukas.
Iki šiol EK tokio portfelio neturėjo, tuo rūpindavosi viceprezidentas, atsakingas už užsienio ir saugumo politiką. Tokio naujo portfelio kūrimas yra labai glaudžiai susijęs su tuo, kaip ES, EK ir ypač jos pirmininkė jaučia didžiulius iššūkius, kurie vyksta Europos kontinente, t. y. Rusijos karas prieš Ukrainą, milžiniška saugumo krizė Europoje.
Pati Ursula von der Leyen kalba, kad per artimiausius 10 metų į gynybą reikia investuoti daugiau kaip 500 milijardų eurų. Ji sako, kad geriausia investicija į Europos saugumą yra investicija į Ukrainos saugumą. Tuos įvardijamus prioritetus reikia paversti realybe“, – sakė A. Kubilius.
Baltijos regiono svoris auga
Spaudos konferenciją Strasbūre U. von der Leyen pradėjo nuo būsimos Komisijos prioritetų. Pasak jos, svarbiausios temos – gerovė, saugumas ir demokratija, o EK turės labiau tarpusavyje susijusią struktūrą. EK pirmininkė pabrėžė, kad subūrė „kompetentingų ir motyvuotų moterų bei vyrų komandą, kuri yra pasirengusi dirbti kartu“.
U. von der Leyen ragino Europos Sąjungos (ES) šalis siūlyti daugiau moterų į galingą bloko instituciją, bet dauguma jų ignoravo prašymą pateikti po vieną kandidatą vyrą ir moterį. Kiekviena iš 27 ES valstybių narių turi po vieną eurokomisarą. U. von der Leyen, vokiečių politikė, užima savo šalies vietą. Nominuotuosius eurokomisarus po klausymų dar turės patvirtinti EP. Eurokomisaro kadencija trunka penkerius metus.
U. von der Leyen sugebėjo užtikrinti, kad 40 proc. eurokomisarų būtų moterys, 60 proc. – vyrai. EK pirmininkė nominavo šešis Komisijos viceprezidentus, tarp jų – ir Estijos atstovė, buvusi premjerė Kaja Kallas, kuri taps vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai.
Pasak buvusio eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus, tiek A. Kubiliaus, tiek Latvijos kandidato Valdžio Dombrovskio, atsakingo už ekonomiką ir našumą, tiek Estijos deleguojamos Kajos Kallas portfeliai rodo, kad EK pirmininkė Baltijos regionui numatė svarbias kryptis formuojant būsimą penkerių metų kadencijos politiką.
Posėdžiuose – emocijos ir piktos replikos
Sesijoje Vengrija buvo minima dar kartą, kai diskutuota apie šios šalies planus palengvinti vizų režimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šių diskusijų metu netrūko emocijų, kai kurie EP nariai iš Vengrijos tiesiog rėkte rėkė iš tribūnų, kalbėjo labai piktai, teigdami, jog vizas gautų specialistai, kurių Vengrijai trūksta, tai nebūtų masinis reiškinys. Jiems prieštaraujantys politikai klausė, kokių būtent specialistų trūksta ir nejaugi jų yra tik tose dviejose šalyse? Lietuvos atstovas Aurelijus Veryga ragino jokiu būdu nešvelninti vizų režimo ir įspėjo apie tokio sprendimo pavojus visai Europai. Emocijų, triukšmo buvo daug, bet sprendimai šiuo klausimu dar nepriimti.
Lietuvos atstovai Aurelijus Veryga ir Vytenis Andriukaitis aktyviai dalyvavo diskusijose.
Tai, kad po birželio mėnesį įvykusių Europarlamento rinkimų į jį pateko nemažai kraštutinių jėgų, jautėsi ir svarstant paramos Ukrainai klausimus. Nepritariantys tokiai paramai savo nuomonę reiškė itin nervingai, šaukdami, neleisdami jų nutraukti. Ankstesniame Parlamente, kurio posėdį teko stebėti dar šiemet vasarį, tokių dalykų nepasitaikė.
Diskusijos dėl tolesnės paramos Ukrainai tęsėsi kelias valandas, jose pasisakė Lietuvos europarlamentarai Petras Auštrevičius, Paulius Saudargas, Vilija Blinkevičiūtė, Vytenis Andriukaitis, Virginijus Sinkevičius, A. Veryga. Visi jie teigė, kad paramą būtina tęsti ir dar labiau stiprinti, buvo priminti ir Lietuvos okupacijos metai, kai mūsų šalis kentė nuo to paties agresoriaus, nuo kurio dabar kenčia Ukraina.
Balsuojant dėl rezoliucijos pritarta, kad parama būtų tęsiama, ir šalys narės paragintos įgyvendinti praėjusių metų kovą prisiimtą įsipareigojimą suteikti Ukrainai milijoną artilerijos šaudmenų. Taip pat siūloma panaikinti apribojimus Ukrainai panaudoti Vakarų suteiktą ginkluotę smūgiams į teisėtus karinius taikinius Rusijoje. Dokumente pažymima, kad dėl nepakankamo ginklų tiekimo ir jų panaudojimo ribojimų gali mažėti Ukrainos pasiekimai karo lauke, neužtikrinama šalies visa savigynos teisė, o šalies gyventojai bei infrastruktūra neapsaugoma nuo Rusijos atakų.
Visos ES ir NATO valstybės turi įsipareigoti tiek bendrai, tiek kiekviena atskirai kasmet skirti Ukrainai bent 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), sakoma rezoliucijoje. EP nariai rezoliucijoje taip pat ragina ES valstybes išlaikyti bei griežtinti sankcijas Rusijai, Baltarusijai ir ES nepriklausančioms valstybėms bei įmonėms, kurios tiekia Maskvai karines bei dvigubos paskirties technologijas. EP rezoliucijai pritarė 425 EP nariai, 131 nepritarė, o 63 susilaikė.
Komentarai nepriimami.