Praėjusią savaitę laimėtas pagrindinis tarptautinės loterijos „Eurojackpot“ prizas – beveik 81 mln. eurų – sukėlė aistrų. Žmonėms buvo smalsu, kur pirktas bilietas, kas tas laimingasis, ar jis iškart gaus visą skelbiamą sumą. Pasirodo, bilietas pirktas Kėdainiuose ir visus penkis pagrindinius bei du papildomus skaičius atspėjo šio miesto gyventojas. Šią savaitę multimilijonieriumi tapęs kėdainiškis jau kreipėsi į loterijos atstovybę. Jam bus išmokėtas visas laimėjimas – 80 mln. 982 tūkst. 878 eurai ir dar 60 centų. Tai – visų laikų Baltijos šalių sėkmės rekordas!
Loterijos rengėjai žadėjo pakalbinti laimingąjį, galbūt jis jau žino, kur panaudotos tokią sumą. Nelaukdami atsakymo Lietuvos gyventojai mintimis pradėjo dalintis laimėtojo pinigus. Juk svajoti nedraudžiama!
Nors sakoma, kad laimė mėgsta tylą, nes pasaulis pilnas pavyduolių, „Suvalkietis“ žmones pakvietė pasvajoti: kaip jie jaustųsi laimėję 81 milijoną eurų, ką darytų su tiek pinigų?
„Pasvajojau ir žinau, kad niekada tiek neturėsiu…“ – fantazuoti nebuvo linkęs smulkusis verslininkas Romas.
Medicinos darbuotojai Virginijai net baisu buvo pagalvoti: „Jeigu taip atsitiktų, kiek būtų rūpesčio. Gal geriau nereikia…“
„Turiu jaunimo, jiems atiduočiau, tai jie jau tikrai žinotų, kur dėti“, – ilgai nesvarstydama savo laimėjimu pasidalijo farmacininkė Marija.
„Pusę tokios sumos pirmiausia išdalinčiau – jau perpus mažesnis rūpestis, o džiaugsmo užtektinai“, – šypsodamasis atsakė gydytojas Darius.
Vadybininkė Eglė padėtų moksliniams tyrimų centrams, kurie sukurtų vaistus, kitus gydymo būdus ar diagnostiką sunkiai pagydomoms ligoms. Taip pat prisidėtų prie aplinkos apsaugos iniciatyvų, stabdančių klimato atšilimą. Sau nusipirktų kalnų trobelę, namą ant vandenyno kranto ir restauruotų senelių sodybą.
„Pirmiausia pasitarčiau su savo vaikais, galbūt netgi kreipčiausi į finansų konsultantą, – sako mokytoja Rasa. – Be abejo, dalį lėšų skirtume savo buičiai pasigerinti, turiningesniam laisvalaikiui, kelionėms. Reikėtų pagalvoti ir apie savo verslą – galbūt net privačią mokyklą Marijampolėje. Bet viena tikrai žinau – skirčiau, kiek reikia lėšų, Marijampolės Šv. Jono Pauliaus II parapijos bažnyčios statybai baigti.“
Menininkas Martynas pirktų jachtą, su kuria pasileistų per jūras marias, kuriame krante panorėjęs išliptų, džiaugtųsi gyvenimu.
Studentės Karolinos pirma mintis buvo apie šeimas, kurioms reikalinga parama. Ji taip pat padėtų „Pola“ organizacijai apsirūpinti brangiais medikamentais, kurių neįperka valstybė ir kurie būtini gyvybėms išsaugoti. Dar mergina nupirktų Ukrainai gynybinių raketų, kad atremtų agresorių atakas. Ir, žinoma, renovuotų daugiabutį, kuriame gyvena tėvai, atnaujintų jų būstą ir įsigytų savą.
Judita Liudvinaitienė:
– Dalinčiau į kelias dalis: savo ir vaikų gyvenimo kokybei pagerinti. Keliaučiau, investuočiau. Didelę dalį skirčiau skurstantiems, sergantiems vaikams, seneliams, gyvūnams. Ir, žinoma, savo bendruomenei.
Aidas Jasaitis:
– Pasiskirčiau sau mėnesinį atlyginimą po 50 tūkst. eurų ir gyvenčiau kaip inkstas taukuose. Dar pasodinčiau didžiulį rožių parką, kad kiti grožėtųsi, o pats į jį net neičiau.
Rasa Duoblienė:
– Pasirūpinčiau savo ir šeimos gerove. Remčiau „Maisto banką“, būtinai maisto gavėjams nupirkčiau mėsos ir pieno produktų. Ir įkurčiau Paramos fondą sergantiems, kuriems reikalingi vaistai ar reabilitacija, kurių nesuteikia valstybė.
Irena Abraitienė:
– Pradžioje gal būtų toks stip-rokas šokas. Tai – didžiuliai pinigai, bet jie nebūtų vien mano. Galbūt kažkiek skirčiau sau, bet mažą dalelę, o kitus gal leisčiau pagyvenusiems/senesniems žmonėms, nepasiturintiems, sergantiems – pildyčiau jų svajones: gal pirkčiau jiems vaistų, kažkokią įrangą, procedūrų. Nuvežčiau žmones prie jūros, nes yra tokių, kurie prie jos nebuvę ir svajoja kada nors pamatyti. Žodžiu, leisčiau kitų žmonių, kuriems labiau reikėtų, poreikiams. Aš ne materialistė, mano vertybės yra kitokios, tai – sveikata, laikas, bendravimas, o pinigai turi būti uždirbami.
Saulius Tumelis:
– Neįsivaizduoju, kur reikėtų tiek padėti… Pirmiausia paremčiau kažkokį fondą, kuris rūpinasi vargstančiais, po to būtinai gyvūnų globai būtų paskirta ir nemaža dalis – kažkuriai medicinos įstaigai įsigyti aparatūrai. O sau… Pirmiausia pasistatyčiau normalų, šiuolaikišką namą, įsigyčiau naują automobilį, na, o tada jau keliaučiau po svietą… Ne automobiliu, su kelionių agentūra…
Tad tegul svajonės pildosi. Gal ir jums pasiseks „Eurojackpot“ ar kokioje kitoje loterijoje.
Svajoti kvietė Marija BURBIENĖ
Komentarai nepriimami.