Nepamačius, nepatyrus, nesužinojus, kiek daug gali nuveikti vienas žmogus, kurio širdis kupina meilės artimui, nesuvoksi tų darbų didybės. Juk 20 metų mąstyta, kurta, svajota, rašyti projektai, ieškota rėmėjų ir geradarių, suburtas darbštus kolektyvas. Čia aš noriu papasakoti apie šį mėnesį veiklos dvidešimtmetį paminėjusius VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centro Senelių globos namus, kuriuos daug kas tiesiog vadina Kazlų Rūdos senelių namais. Apie juos žino visa Lietuva, o sveikatai ir jėgoms apleidus į šiuos Senelių globos namus nori patekti, prašosi apgyvendinami ir kitų regionų gyventojai. Įstaigos direktorė Renata Andriušienė prisipažįsta, kad mėgsta organizuoti, dirbti, daryti, bet kalbėti jai sunku. Suprantame: juk kalbos ir lieka kalbomis, o darbai – matomi…
Aistės ŽITKIENĖS nuotrauka
Vis dėlto Renata trumpai papasakojo Senelių globos namų atsiradimo istoriją. Šiemet sukanka 20 metų, kai jie buvo įkurti, tačiau garbaus amžiaus sulaukę senoliai Kazlų Rūdoje globojami jau 25 metus. Mat kai 1999 metais parapijai buvo grąžintas senasis pastatas Maironio gatvėje, jame dar gyveno keturios šeimos ir senutės, kurioms jau buvo reikalinga globa. R. Andriušienė jomis rūpinosi, pirko maistą. Sąlygos buvo sunkios. Jau ir neprisimename, kad tuomet Maironio gatvėje buvo tik senas namas ir apleisti ūkiniai pastatai. O dabar čia išaugo net keli šiuolaikiški, modernūs, patogūs namai ir administracinis pastatas.
Matydami gerus darbus, prie projektų vadove tapusios R. Andriušienės idėjų prisijungė būrys rėmėjų. Jų sąrašas, pasak Renatos, užima visą puslapį. Vieni padėjo dovanodami medieną, statybines medžiagas, kiti – maisto produktus. Noriai padėjo ir tebepadeda ir geradariai iš Vokietijos parapijų. Direktorė džiaugiasi geru įstaigos vardu ir darbuotojais, be kurių ji negalėtų įgyvendinti savo sumanymų. Džiugina ir nuoširdus bendravimas ir bendradarbiavimas su parapijos kunigais, su dabartiniu klebonu kunigu Žydrūnu Kulpiu, kuris yra dažnas svečias Senelių globos namuose ir Socialinės paramos centre. Antrajame aukšte yra koplytėlė, kurioje aukojamos šv. Mišios.
Senelių globos namuose gali gyventi 60 žmonių, kuriems reikalinga globa ir priežiūra. Apie geras gyvenimo sąlygas byloja ir tai, kad vienas gyventojas čia glaudžiasi jau 14 metų, kiti – po 10 ir mažiau. Šiuose Senelių globos namuose yra ne tik kambarėliai su lovomis. Čia įrengtos erdvės laisvalaikiui, bendravimui, yra užimtumo kambarys, bibliotekėlė, sporto salė ir virtuvėlė, kurioje galima išgerti kavos ar arbatos. Sunkiai vaikštantiems globotiniams įrengti du keltuvai, bus ir trečias. Taip pat yra šarvojimo patalpa atsisveikinti su iškeliavusiaisiais Amžinybėn.
R. Andriušienė prisipažįsta, jog 20 – jai reikšmingas skaičius. Tiek metų ji vadovavo Kazlų Rūdos vaikų lopšeliui-darželiui, 2023 metais buvo minimas Socialinės paramos centro dvidešimtmetis, o šiemet tiek pat ir Senelių globos namams. Todėl į jų jubiliejų ir kiekvieną rudenį Senelių globos namuose rengiamą „Rudenėlio šventę“ atvyko lopšelio-darželio „Pušelė“ ugdytiniai ir pradžiugino senelius bei svečius dainelėmis.
Kazlų Rūdos grupinio gyvenimo namų gyventojai irgi dalyvavo šventėje. Jie atvyko lydimi globojančių darbuotojų. Būdos kultūros namų kapela „Vandupė“ linksmino muzika ir dainomis, o Kazlų Rūdos savivaldybės neįgaliųjų draugijos artistai suvaidino dvi nuotaikingas istorijas iš šeimos ir miestelio verslininkių gyvenimo.
Iš sostinės į šventę atvyko ypatingas svečias – VšĮ Tarptautinės socialinės akademijos direktorė Angelė Bajorienė. Ji pripažino: „Mes Kazlų Rūdos įstaigą – Socialinės paramos centrą ir Senelių globos namus labai vertiname ir sveikiname direktorę Renatą Andriušienę ir darbuotojus. Vykstame ten, kur žmogui negailima širdies ir meilės. Apie kleboną girdėjau daug gerų žodžių, jis ypatingai rūpinasi Senelių globos namų gyventojų dvasiniu gyvenimu. Todėl iš Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įsigijau ir įteikiu Senelių namams keletą Evangelijų“.
Įstaigos kiemelis darbuotojų buvo skoningai papuoštas „Rudenėlio šventei“. Renata apdovanojo savo darbuotojas, kurios surengė jubiliejaus paminėjimą ir „Rudenėlio šventę“, ir pakvietė visus renginio dalyvius pasivaišinti karšta arbata su pačios gamintu obuolių sūriu ir gardžiu šiupiniu su baravykais, kuriuos pati girioje surinko.
Meilė – galinga, kurianti jėga, jei myli žmones ir darai gerus darbus sielai ir kūnui.
Saulė BERŽINYTĖ
Komentarai nepriimami.