Galite klausytis ir straipsnio įrašo.
Marijampolės Trečiojo amžiaus universitete (TAU) nuolat vyksta įdomios paskaitos, susitikimai. Gausus būrys klausytojų praėjusią savaitę rinkosi į susitikimą su karo istoriku ir karybos ekspertu, Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadu Egidijumi Papečkiu. Renginio metu daug kalbėta apie karą Ukrainoje – šiandien sukanka lygiai tūkstantis dienų nuo šio karo pradžios. Svečias pasidalino įdomiais savo pastebėjimais ir atsakė į gausius senjorų klausimus.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Valstybės pasirinko skirtingus kelius
Savo pranešime E. Papečkys priminė kelių dešimčių metų istoriją ir Lietuvos bei Ukrainos valstybių vystymosi istoriją nuo 1990 metų. Pasak jo, Sovietų sąjungai sugriuvus, ši šalis niekaip negalėjo atsisakyti imperinių kėslų, tad ėmėsi kurti Nepriklausomų valstybių sąjungą (NVS). Lietuva į NVS jungtis kategoriškai nesutiko, nors dar 1991 metais būta nemažai baimių, ką mes darysime ir kaip išgyvensime be Rusijos gėrybių, be jos naftos ir dujų, o ekonominės blokados išbandymų jau buvome patyrę.
– Mes rinkomės savo kelią, o Ukraina tada nematė jokios problemos gyventi kartu su Rusija. 1994 metais Ukraina atsisakė savo branduolinių sovietinių ginklų, juos pardavė. Didžioji dalis ukrainiečių norėjo būti su Rusija, bijojo eiti į tuos neaiškius Vakarus, kur viskas brangu, o čia buvo sava, slavų kalba, žmonės važinėjo dirbti į Rusiją, ten neblogai uždirbdavo.
Mes Lietuvoje 1994 metais labai daug ginčijomės, bet visos politinės jėgos sutarė, visuomenė sutiko, kad pasirinktume kelią į NATO. Tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas pasirašė laišką NATO vadovui Manfredui Werneriui, kad Lietuva nori būti šios organizacijos nare ir 2004 metais ja tapo, – priminė karybos ekspertas.
Lietuvoje – didžiulės permainos
Pasak E. Papečkio, per tuos du dešimtmečius Lietuva labai pasikeitė. Tą pasikeitimą pastebėjo daugelis užsienio partnerių. „2019 m. mokiau Kosovo generalinės prokuratūros, teismų ir policijos pareigūnus tirti sunkius korupcinius nusikaltimus. Situacija ten priminė padėtį, kokia pas mus buvo 1990 metais. Mano sutiktas specialistas iš Vokietijos pastebėjo, kad jau 20 metų dirba Kosove, bet niekas ten šiose srityse nesikeičia, o Lietuva per 20 metų padarė didžiulį žingsnį į priekį, kovodama su korupcija, viskas pas mus pasikeitė iš esmės. Taip yra todėl, kad mes pasirinkome skirtingus kelius – Ukraina planavo draugauti su Rusija, o mes, turėdami karčią istorinę patirtį, nepasidavėme Rusijos spaudimui ir rinkomės savo kelią“, – pasakojo E. Papečkys.
Svečias teigė, kad iki pat 1996 metų, jeigu kas būtų užpuolę Lietuvą, mes nebūtume turėję kuo gintis. Net kuo tankų atremti, nes į juos nešausi iš automato. Už pasiskolintus pinigus buvo nupirkti pirmieji šimtas granatsvaidžių, kuriuos turime ir dabar, dar 250 šių ginklų vėliau padovanojo mūsų užsienio partneriai. Tad mūsų ginkluotė augo, o Ukrainos – mažėjo. Vakarų šalys iš ukrainiečių nupirko 60 tūkstančių Kalašnikovo automatų ir juos sulaužė, kad šie ginklai nepatektų į Siriją ar Iraką ten veikusioms teroristinėms organizacijoms.
– 2017 metais nuvažiavome į Chersono universitetą. Ten veikė muziejus, kurio visa siena buvo skirta Afganistane žuvusiems kareiviams ir vos mažas altorėlis – žuvusiems už Ukrainą 2014 metais. Aš stebėjausi, kodėl taip yra, ar tas karas jiems svarbesnis už patį naujausią? Tai buvo toks jų dar sovietinis mentalitetas, toks supratimas. Vėliau padėtis keitėsi. Reikia turėti galvoje, kad daugelis ukrainiečių netarnavo nei sovietų, nei savo armijoje, o prasidėjus karui jiems teko imti į rankas ginklą iki tol neiššovus nė karto ir vykti į frontą. Raginome juos parengti savanorius, motyvuoti žmones, bet tam reikėjo laiko, – kalbėjo E. Papečkys.
Nenutrūkstanti pagalba Ukrainai
Pasak šaulių rinktinės vado, labai svarbus jaunimo patriotinis auklėjimas ir šaulių gretų gausinimas. E. Papečkys pateikė pavyzdį, kaip jaunieji šauliai, įgiję pirmosios pagalbos suteikimo pradmenis, gali išgelbėti gyvybę. Taip atsitiko Molėtų rajono nuošaliame kaime, kur vyrui įsipjovus pjūklu dėl nukraujavimo kilo pavojus gyvybei. Kol atvyko specialistai, jo šešiolikmetė dukra, jaunoji šaulė, suteikė pagalbą ir vyro gyvybė buvo išgelbėta.
E. Papečkys pabrėžė ir tai, kad Lietuva dėl Ukrainos darė ir daro labai daug. Jis priminė, kad pirmosiomis karo dienomis pas mus atvykusiais karo pabėgėliais iš karto buvo tinkamai pasirūpinta. „Mes tikrai galime didžiuotis dėl paramos tai šaliai, ukrainiečiai tai supranta, vertina. Aš ir dabar nesuprantu, iš kur žmonės, karui tęsiantis taip ilgai, vis dar randa pinigų paremti Ukrainą, nes kiekvieną dieną į tą šalį važiuoja vilkstinės automobilių, nupirktų, suremontuotų ir prikrautų daiktų, kurių reikia Ukrainai“, – stebėjosi karo istorikas.
Svečias iš TAU klausytojų sulaukė daug įvairių klausimų. Senjorai domėjosi, kodėl Ukrainoje keičiami karo vadai? E. Papečkio nuomone, ukrainiečiai patys sprendžia, kaip geriau. Taip nutinka kare, kad vadai keičiami kitais, galiausiai ir politinis gyvenimas turi įtakos, bet visiems tikrai užtenka darbo. Kai kalbame apie šalies gynybą, reikia pamiršti asmeniškumus, leisti ukrainiečiams dirbti.
Rusija laimėti karo negali
E. Papečkys pabrėžė, kad Rusija neturi resursų sukelti dar didesnę grėsmę, Lietuvai pavojaus iš jos pusės šiuo metu nėra, kaip ir nėra branduolinio karo pavojaus. Labai svarbu sukurti stiprų atgrasymą, todėl gynybai būtina ir toliau skirti reikiamą finansavimą.
– Aš nematau galimybės Rusijai kariauti su NATO. Ji nėra pajėgi įveikti ir Ukrainos. Mes esame NATO nariai, vokiečiai, italai, prancūzai, kitų šalių kariai, esant reikalui, yra pasiruošę mus ginti bei vykdyti savo įsipareigojimus. Kai pamatai visą tą NATO galybę, kokia karinė technika stovi kareivinėse, kiek jos daug, kokia stipri technologinė pusė, akivaizdu, kokie stiprūs esame.
Šiandien fronte ir 30 metų senumo technika sėkmingai kariauja. Sunku pasakyti, kada karas Ukrainoje baigsis, bet jis negali baigtis Rusijos pergale. Priminsiu, kad aštuonerius metus tęsėsi Irako ir Irano karas, o juk Rusija turi didžiulius išteklius. Žinoma, labai norisi karo pabaigos, aš pats pažįstu daug karininkų, civilių, labai gaila, kad nemažai jų jau žuvo. Rusija šio karo metu patyrė tokius nuostolius, kad bet kuri kita valstybė jau būtų sugriuvusi, – sakė E. Papečkys.
Karybos ekspertas atsakė ir į kitus klausimus, padėkojo TAU klausytojams, kad jie pilietiški, aktyvūs, domisi visuomeniniu gyvenimu.
Komentarai nepriimami.