Marijampolės menininkai turės savo namus

Dar 1955 metais statytas Marijampolės užtvankos pastatas šalia šv. Arkangelo Mykolo prokatedros atgimsta – jau ateinantį šeštadienį jis atvers duris ir pakvies lankytojus. Įvairių nuomininkų turėjęs ir nemažai metų tuščias stovėjęs pastatas, kurį išgarsino ant jo sienos nutapytas menininko Rėjaus (Ray) Bartkaus darbas „Tekantis gyvenimas“, puošęs net žurnalo „National geographic“ viršelį, tampa Marijampolės meno namais. Tokios iniciatyvos ėmėsi trys jaunos ir energingos merginos.

Bendra erdvė menininkams

mokejimai.suvalkietis.lt reklama

Viena iš trijų šios iniciatyvos autorių, žinoma marijampolietė keramikė Rugilė Navickaitė „Suvalkiečiui“ pasakojo, jog jau seniai norėjo, kad menininkai Marijampolėje turėtų erdvę, kurioje susitiktų pabendrauti, išgerti puodelį arbatos, dalintis idėjomis, aptarti kultūrinį gyvenimą, diskutuoti. „Menininkų mieste yra nemažai, yra ir sugrįžusių čia gyventi iš kitur, bet iki šiol vis nesurinkdavome visų į vieną vietą. Šitą mintį turėjo ir kiti, jau buvo dairomasi vietos, o dabar tokia vieta atsirado ir idėja išsigrynino“, – sakė Rugilė.
Ji pati teigia po dvejų sunkių metų ir gyvenimo pamokų sugrįžusi į Marijampolę, Puskelniuose su gyvenimo draugu nusipirko namuką, bet darbui reikėjo studijos ir, jos ieškodama, internete rado skelbimą, kad nuomojamos užtvankos patalpos.

– Pirmą kartą ten nuėjome su broliu. 200 kvadratinių metrų patalpos buvo prastos būklės, drėgnos, dvokė pelėsiais, reikėjo investicijų, todėl išėjau ir pasakiau, kad nieko nebus.

Bet tada pasikalbėjau su savo drauge, tuo metu Berlyne kultūrinius projektus kuravusia Egle Kryžanauskaite, ir ji paskatino susirasti kitų žmonių, su kuriais kartu galėtume patalpas nuomotis bei dalintis finansinę naštą. Tada atsirado fotografė Augustina Miknevičiūtė, kuriai taip pat reikėjo studijos. Tad nutarėme ryžtis ir rugpjūčio 1-ąją pasirašėme nuomos sutartį, – prisiminė Rugilė.

Daiktai atkeliavo ir iš uždarytos mokyklos

Nuomos sutartis pasirašyta ket-veriems metams. Planų būta įvairių. Iš pradžių norinčių nuomotis patalpas ir prisidėti buvo daugiau, bet galiausiai šią idėją nutarė kartu įgyvendinti Rugilė, Augustina, žinoma kaip Laumė Lunaria, ir Eglė, kuri spalį iš Berlyno grįžo gyventi ir dirbti į Lietuvą.

Nuo rugpjūčio iki dabar merginos su bendraminčiais, draugais, šeimos nariais daugybę valandų ir dienų dirbo, kad patalpos būtų tokios, kaip jos atrodo dabar. Kai su fotografu įėjome vidun, buvome priblokšti, kaip čia jauku, kaip įdomiai ir išradingai įrengta keletas skirtingų kampelių ir erdvių.

– Aš esu tikra kaupikė, gimusi Žiurkės metais, tai turėjau ir surinkau daugybę daiktų nuo devynių šviestuvų iki durų, stalų, knygų ir kitų. Daug daiktų čia atkeliavo iš šiemet uždarytos Sasnavos pagrindinės mokyklos – tai ir knygos, ir nurašyti eksponatai iš biologijos kabineto. Įdomi daiktų istorija, nemažai jų Sasnavą buvo pasiekę iš Olandijos, su kuria mokykla bendradarbiavo, o dabar jie atsirado pas mus. Kai jau kraustėme iš mokyklos baldus, vienas iš tų olandų buvo atvažiavęs ir sakė, kad būtent jis atvežė tuos baldus. Kai kas čia atsirado tiesiog iš konteinerių, laužynų, daug padėjo tėtis ir brolis, – pasakojo Rugilė.

Jos abi su Laume Lunaria ir savanoriais dažė pastato sienas, uždengė fanera apkaltas lubas, išbetonavo koridorių, atliko daug kitų darbų. Merginos prisipažįsta, kad apie tokius darbus iš pradžių neturėjo jokio supratimo, bet pasirinkimo nebuvo, tiesiog reikėjo dirbti. Rugilės draugas rūpinosi elektra, apšvietimu, buvusiose šaltose patalpose atsirado ir karštas vanduo, santechnikos įranga, patalpos dabar šildomos elektra.

Pirmosios veiklos jau vyksta

Dabar čia Rugilė jau veda keramikos edukacijas. Jose lankosi 25 moterys nuo 26 iki 50 metų, ir tai – ilgalaikis projektas. Ji pati turi dar ir kitų darbų, tad savaitė pralekia labai greitai. Užtvankos pastate dar yra bendra darbo su kompiuteriais patalpa, kurioje 3–4 vietos, taip pat čia atsiras žolelių kambarys, kur bus galima rasti augintų ir miškuose rinktų žolelių ir paragauti jų arbatos. Čia įsikūrė ir Augustinos foto studija, prisijungė „Vinilo paštas“ su vinilinėmis plokštelėmis, kurių bus galima nusipirkti. Rugilės mama poetė ir pedagogė Stefanija Navickienė planuoja čia įkurti Knygų klubą, suburti skaitytojus, rengti kūrybos vakarus.

Pavasarį ant šalia tekančios Šešupės kranto atsiras jauki terasa su kokybišku maistu ir gėrimais. Visai šalia yra senjorų globos namai, tad Rugilė norėtų jų gyventojus vasarą įtraukti į veiklas, pasiūlyti sekmadienio saulėlydžio vakarus su poezija. Šalia ir Dramos teatras, tad jo lėlių trupė taip pat rastų vietą pastate, čia galėtų vykti teatro stovyklos.

Laumė Lunaria sako, kad pirmą kartą čia atėjusi suvokė, jog prieš įsikuriant laukia labai daug darbo. „Mes su Rugile anksčiau nebuvome draugės, bet labai džiaugiuosi, kad lengvai radome bendrą kalbą. Dėl dizaino, spalvų, kitų dalykų mūsų nuomonė dažniausiai sutampa ir buvo labai smagu viską kartu kurti.

Aš nesu marijampolietė, šiam miestui neturiu kažkokios ypatingos nostalgijos, esu kilusi iš Alytaus rajono. Mano kūryba reikalauja erdvės, kur galėčiau laikyti savo fotosesijoms naudojamų rūbų kolekciją ir kitus rekvizitus. Anksčiau turėjau studiją Dailidės gatvėje, bet ten tarp grožio salonų ar draudimo paslaugų įstaigų nesijaučiau gerai, o čia viskas puiku ir turiu beržą už lango. Kai į mano studiją fotografuotis atvažiuoja žmonės, jie man duoda visišką laisvę, ką ir kaip noriu padaryti, ir žmonės mano nuotraukose save pamato taip, kaip nėra dar matę“, – pasakojo fotografė, dar dirbanti ir Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje.

Užtvankos pastate yra galerijos siena, kur galima eksponuoti įvairius darbus. Pati Augustina sako esanti tas žmogus, kuris labai judrus, ji yra prisidėjusi prie muzikos festivalių, pavyzdžiui, „Mėnuo juodaragis“ ir kitų, turi draugų iš meno pasaulio, tad norėtų ir čia rengti alternatyvios muzikos vakarus, parodų pristatymus, kviestis menininkus iš kitų miestų ir pan.

Turi įvairių ateities planų

Dabar Vilniuje gyvenanti E. Kryžanauskaitė sako siekusi, kad ši vieta taptų meno namais Marijampolės centre. „Su merginomis įsivaizduojame, kad šioje erdvėje vietą ras skirtingi meno kūrėjai, aktyvūs ir veiklūs, kūrybingi žmonės. Norime kurti bendruomenę. Savo veikla užtvankos pastate sieksime praturtinti Marijampolės kultūros diskursą bei kurti galimybes kultūros kūrėjams ir aktyviems vietos žmonėms dalyvauti kultūriniuose ir socialiniuose projektuose. Sieksime didinti kultūros prieinamumą Marijampolės regione.

Kalbant apie veiklas, Užtvankos – mes taip vadiname savo projektą – veiklos apims, bet neapsiribos, keramikos, fotografijos, literatūros, muzikos, sveiko ir kūrybingo gyvenimo sritimis. Norime, kad čia telktųsi skirtingų disciplinų žmonės“, – teigė ji.

Anot Eglės, viskam reikia laiko, tad pradedama lėtai, duodama sau laiko išsigryninti veiklas ir neskubama. Žinoma, netrūksta ir ateities vizijų. Viena jų – kad čia galėtų kurti užsienio menininkai ir kūrėjai, kad ši vieta taptų menininkų rezidencija. Bus bandoma bendradarbiauti su kitų miestų ir regionų meno erdvėmis, kartu organizuoti renginius ir veiklas.

Pirmas renginys užtvankoje vyks gruodžio 7-ąją – tada bus surengtas oficialus atidarymas, prieššventinė mugė, bus prisiminta šio pastato, kuriam jau beveik 70 metų, istorija, bus muzikos, šokio, menininkų prisistatymai. Mugė lankytojų lauks dar ir kitą savaitgalį.