Marijampolė buvo jau šeštasis miestas, kuriame pristatyta neseniai pasirodžiusi knyga apie G. Padegimą. Režisierius įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose yra pastatęs 123 spektaklius, iš jų 48 – pagal lietuvių autorių kūrinius. Jis yra dirbęs ir Marijampolėje – 2022-aisiais, minint Sūduvos metus, Rygiškių Jono gimnazijos stadione buvo parodyta jo režisuota misterija „Sūduvių pėdsakais“, sulaukusi labai gerų įvertinimų.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
– Teatras yra toks menas, kuris ilgam neišlieka. Jūs stadione pamatėte tą pastatymą, bet praeis kažkiek metų, ir jis visiškai pasimirš, liks tik legenda, kad ten kažkas buvo stadione, kažkaip minėta Melno taikos sutartis, kažką dainavo Liudas Mikalauskas, kažkas šoko. Kai 1973 metais aš pradėjau statyti spektaklius, iš karto supratau ir norėjau, kad po jų išliktų kažkoks ir materialus ženklas, atminimas. Tad kaupiau spektaklių programėles, straipsnių iškarpas apie juos laikraščiuose, žiūrovų laiškus, scenografijos detales.
Ir taip 51 metus kaupiau, dėjau po trupinį, o knygos autorė Elvyra Markevičiūtė paskyrė gal 15 metų, kad tą mano archyvą sutvarkytų. Taip ir atsirado ši knyga, – pasakojo svečias.
Pasak jo, būna gyvųjų knygos apie mirusius, o ši knyga buvo ilgai rengiama ir joje kalba asmenys, kurie jau išėję amžinybėn – režisierius Povilas Gaidys, aktorė Nijolė Gelžinytė, poetas Kęstutis Navakas ir kiti. Tad ši knyga kartu yra ir rimtas bei pakankamai išsamus 50 metų Lietuvos teatro pjūvis.
– Aš dirbau visur, kur yra teatrai, daug visokių nutikimų buvo gyvenime, didelę jo dalį praleidau sovietinėje Lietuvoje. Man niekada nereikėjo keisti savo pažiūrų, išduoti savo vertybių. Spektakliuose visada kalbu apie tą patį – apie žmogų, koks sudėtingas yra žmogaus gyvenimas, koks prieštaringas dažnai yra mus supantis pasaulis, – teigė G. Padegimas.
Knygos autorė E. Markevičiūtė džiaugėsi, kad pavyko rasti įdomų pavadinimą leidiniui, kuris gerai apibūdina herojų ir gali būti įvairiai suprantamas. Ji pabrėžė, kad G. Padegimas daugelį dalykų Lietuvos teatro scenoje įgyvendino pirmasis mūsų šalyje.
– Gytis buvo pirmasis, atvedęs į profesionalią sceną Žemaitę, nes iki jo Vilniaus jaunimo teatre pastatytų „Trijų mylimų“ Žemaitė buvo statoma tik mėgėjų teatro scenoje. Jis buvo pirmasis, kuris Kauno dramos teatro aktorę Doloresą Kazragytę pakvietė vaidinti ir Šiaulių dramos teatro spektaklyje „Freken Julija“, o sovietmečiu aktoriai vaidindavo tik viename ir tame pačiame teatre.
Jis buvo pirmasis, pradėjęs režisuoti Vakarų šalyse, kai Austrijoje, Zalcburgo mieste, pastatė Albero Kamiu „Kaligulą“, užmezgė ryšius su to miesto teatralais ir pakvietė juos dirbti į Lietuvą. Jis pirmasis inicijavo savarankišką teatro struktūrą – Kauno menininkų namuose įsteigė Kamerinį teatrą. Jo pastatytoje Juditos Vaičiūnaitės „Kasandroje“ pirmą kartą veiksmas vyko žiūrovams sėdint prie staliukų. Jis pirmasis panaudojo dabar labai populiarias videoinstaliacijas. Legendinis jo spektaklis „Ilga Kalėdų vakarienė“ buvo pirmasis, vaidintas įvairiose scenose, aikštelėse, Kauno rotušėje ir kitur. Jis pirmasis pastatė spektaklį „Kreditoriai“ su dviem skirtingomis vyresniųjų ir jaunesniųjų aktorių sudėtimis, – vardijo knygos autorė.
E. Markevičiūtėi taip pat papasakojo, kad režisierius savo sodyboje Dzūkijoje jau apie 40 metų organizuoja kūrybines laboratorijas, kuriose jo draugai aktoriai ne tik poilsiauja, bet ir repetuoja, aptaria būsimą spektaklį, bendrauja, diskutuoja.
Aktorė Nijolė Narmontaitė apie G. Padegimą susirinkusiems pasakė daug gerų žodžių ir pabrėžė, kad jo repeticijos visada būdavo labai įdomios. „Tai režisierius, turintis labai daug fantazijos, labai apsiskaitęs, turintis daugybę žinių, puikiai mokantis perteikti detales ir paaiškinti, ko nori iš aktoriaus“, – teigė ji.
Pasak aktorės, ji šiam režisieriui labai dėkinga ir už Marijos Kalas vaidmenį G. Padegimo režisuotame spektaklyje „Meistriškumo pamoka“, kuris buvo vaidinamas net 24 metus. Kai salėje esančių senjorų viešnia paklausė, kas yra matęs šį spektaklį, aukštyn pakilo didžioji dalis susirinkusiųjų rankų.
N. Narmontaitė pradžiugino žiūrovus, paėmusi į rankas akordeoną ir atlikusi keletą svajingų dainų, kurių metu į taktą lingavo visa salė. Aktorė sakė, kad TAU senjorus Marijampolėje ji aplankanti dažnai, džiaugėsi, kad šis miestas jai dovanojo puikią marčią, kurios mama taip pat dalyvavo susitikime. Po jo ne vienas skubėjo įsigyti naująją knygą ir džiaugėsi puikias emocijas padovanojusiu prieššventiniu renginiu.
Komentarai nepriimami.